Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
2025 BALANDŽIO 30 D. | Nekrologas.lt
Žiauri realybė: iš Rusijos nelaisvės sugrąžintas sudarkytas Ukrainos žurnalistės kūnas

Iš Rusijos nelaisvės sugrąžintas Ukrainos žurnalistės Viktorijos Roščinos kūnas neturi dalies vidaus organų – akių, smegenų ir dalies gerklų. Štai kaip Maskva slepia kankinimo pėdsakus.

Prieš grąžinant iš Rusijos nelaisvės ukrainiečių žurnalistės Viktorijos Roščinos kūną, jai buvo pašalinti kai kurie vidaus organai. Vykdydami tarptautinį tyrimą apie tai rašo kartu su kolegomis iš kitų žiniasklaidos priemonių rašo „Važnyje istoriji“.

Projekte taip pat dalyvavo tiriamosios žurnalistikos atstovai iš 12 pirmaujančių pasaulinių leidinių: „The Washington Post“, „The Guardian“, „Ukrainskaja Pravda“, „Die Zeit“, „Der Spiegel“, „Der Standard“, „Tamedia“, ZDF, „Paper Trail Media“, „Le Monde“, „France 24“.

Ukrainos valdžia apie V. Roščinos kūno repatriaciją paskelbė balandžio 24 d. Kaip išsiaiškino „Važnyje istoriji“ ir jų kolegos, žurnalistės kūnas buvo perduotas Ukrainai kaip mainų dalis dar 2025 m. vasarį kaip nenustatyto vyro kūnas.

Į Vinicos morgą atkeliavo paketas su užrašu „NM SPAS 757“ (nežinomas vyras, visiškas širdies arterijų pažeidimas, serijos numeris 757). Jame rastas sušalęs, itin išsekusios moters kūnas su žyma „7390 Roščina V.V.“.

Ant mirusiosios kūno buvo daugybė kankinimo ir žiauraus elgesio žymių: nubrozdinimų ir kraujavimų, lūžusio šonkaulio, kaklo traumos ir galimų elektros smūgio pėdsakų ant pėdų. Prieš išsiunčiant į Ukrainą, iš V. Roščinos kūno buvo pašalinti akių obuoliai, smegenys ir dalis gerklų. Buvo lūžęs hipoidinis kaulas. Dėl šios priežasties ekspertai negalėjo nustatyti mirties priežasties.

Rusija kartais grąžina ukrainiečių kūnus be vidaus organų, tai aiškindama kūnų tvarkymo protokolais, tačiau priežastis taip pat gali būti bandymas nuslėpti kankinimo pėdsakus, leidiniui sakė šaltinis Ukrainos saugumo pajėgose.

Nelaisvėje V. Roščina ir daugelis kitų sulaikytų Ukrainos civilių buvo ir tebėra laikomi „incommunicado“ statusu. Taip vadinama situacija, kai kalinys neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Tarptautinėje teisėje „incommunicado“ laikomas rimtu žmogaus teisių pažeidimu, pažymi leidinys.

Tyrimo metu žurnalistai nustatė, kad iš 35 pagrobtų Ukrainos civilių, kurių istorijos tapo žinomos, mažiausiai 19 buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio. Vienintelis informacijos šaltinis giminaičiams yra paleisti kameros draugai.

27 metų V. Roščina buvo Rusijos sučiupta 2023 m. rugpjūtį, kai rengė reportažus Rusijos okupuotose teritorijose. Kas tiksliai sulaikė merginą, nežinoma.

Iš pradžių žurnalistė buvo laikomas Energodare ir Melitopolyje, o vėliau perkelta į FSB kontroliuojamą ikiteisminio kalinimo įstaigą Nr. 2 Taganroge. Tyrimo duomenimis, V. Roščina ten jau buvo atvežta kritinės būklės. Ten ji buvo kankinama elektra.

Viktorija savo kameros draugei pasakojo, kad vienas iš karių, pervežusių ją iš Melitopolio į Taganrogą, pasiūlė jai sandorį, kurio ji atsisakė, nes „visada laikėsi savo gyvenimo principų“ – ir šį kartą jų nepažeidė, rašo „Važnyje istoriji“.

Ukrainos kaliniai Taganrogo SIZO-2, kur atsidūrė Viktorija, vadina pragaru žemėje. „Net ir „koncentracijos stovyklos“ apibrėžimas būtų per švelnus 2-ajam ikiteisminio sulaikymo centrui“, – sakė vienas iš kalinių.

Ukrainiečiai, kurie ten lankėsi, teigė, kad ikiteisminio kalinimo centre įrengtos specialios kankinimo kameros.

Rusija pirmą kartą patvirtino, kad kalina ten žurnalistę tik 2024 m. gegužę.

Žurnalistai sužinojo, kad 2024 m. rugpjūtį V. Roščinai buvo leista paskambinti savo tėvui. Ji šeimai pasakė, kad rugsėjį ruošiasi mainams. 2024 m. rugsėjo 13 d. jos tėvui buvo pranešta, kad Viktorija grįš namo per kitus mainus. Per 56-uosius Ukrainos ir Rusijos mainus iš Rusijos nelaisvės grįžo 49 ukrainiečiai. V. Roščinos tarp jų nebuvo.

Apie V. Roščinos mirtį sužinota 2024 m. spalio pradžioje. Pasak „Grati“, žinia apie žurnalistės mirtį jos tėvą pasiekė spalio 10 d. Paskelbtoje dokumento ekrano kopijoje matyti, kad ji mirė rugsėjo 19 d.

Dokumentiniame filme „Paskutinė Vikos užduotis“, kurį paruošė projektas „Slidstvo.Info“, organizacija „Reporteriai be sienų“ ir leidiniai „Suspilne“ bei „Grati“, taip pat pranešama, kad V. Roščina nelaisvėje buvo kankinama elektra ir numetė iki 30 kilogramų svorio.