Šv. Kizito vidurinė berniukų ir mergaičių mokykla centriniame Kenijos kavos auginimo regione mažai kuo skyrėsi nuo bet kurios kitos Afrikos šalies mokyklos. Perpildyta, prastai valdoma, mokytojai gauna labai kuklius atlyginimus – bet išoriškai gana ramu. Tačiau 1991-ųjų liepos naktį dešimtys čia besimokančių paauglių mokyklos bendrabutyje išprievartavo 71 mergaitę, o dar 19 moksleivių mirė.

Kas lėmė šią baisią tragediją ir kokių ne mažiau šokiruojančių detalių paaiškėjo tyrimo metu?

Mokyklos streikas

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kenijos valdžia manė, kad jų švietimo sistema yra geresnė nei daugumos kitų Afrikos šalių. Šalis tam išleido apie 36 proc. savo nedidelio biudžeto. Mokyklinis išsilavinimas buvo gana prieinamas ir jo paklausa augo. Net kolonijiniais laikais, kai Kenija buvo valdoma britų, čia atsirado internatinės mokyklos, pastatytos krikščionių misionierių iniciatyva toliau nuo gyvenviečių su pagonių populiacija.

Iš pradžių šiose mokyklose buvo vykdomas atskiras ugdymas – tai buvo berniukų ir mergaičių internatai. Tačiau dėl spartaus demografinio augimo (XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kenija buvo pasaulio gyventojų skaičiaus augimo lyderė) lėmė, kad daugelis institucijų tapo mišrios. Maždaug trečdalis visų Kenijos vyresniųjų mokyklų tuo metu buvo bendrojo lavinimo internatinės mokyklos su atskirais bendrabučiais berniukams ir mergaitėms.

Viena iš tokių mokyklų buvo Šv. Kizito vidurinė internatinė mokykla, valanda kelio automobiliu nuo rajono sostinės Meru. Ji buvo pavadintas Afrikos kankinio iš Bugandos karalystės, kurį kanonizavo Katalikų bažnyčia, vardu. Karaliaus Mwanga II įsakymu už atsisakymą išsižadėti savo tikėjimo jis buvo sudegintas ant laužo. Šv. Kizito mokykla buvo atidaryta 1968 m. tik kaip berniukų mokykla, tačiau po septynerių metų ji pradėjo priimti mergaites.

Įvykių, apie kuriuos bus kalbama, metu ši mokykla pagal vietos standartus buvo laikoma gana gera: kitaip nei daugelyje kitų, joje buvo elektra ir telefonas, šalia buvo ligoninė. Čia mokėsi 306 berniukai ir 271 mergaitė. Dauguma buvo neturtingų vietinių valstiečių vaikai.

1991 m. streikų ir studentų riaušių banga nuvilnijo per Kenijos mokyklas. Merų apskrityje ji paveikė 21 mokyklą iš 100, o kai kuriais atvejais policijai teko raminti nepaklusnius mokinius. Riaušes sukėlė įvairios priežastys – nuo ​​prasto maisto iki tekančio vandens trūkumo. Vienoje Merų mokykloje maištaujantys mokiniai sudegino kelis pastatus, o kitoje paauglius taip sunervino maistas, kad virėją įmetė į košės kubilą.

Riaušes Šv. Kizito mokykloje sukėlė mokyklos administracijos atsisakymas mokėti mokestį už dalyvavimą tarpmokyklinėse sporto varžybose. Moksleiviai berniukai pajuto, kad tai juos žemina, ir nusprendė streikuoti (ne visi, bet dauguma). Tačiau visos mergaitės atsisakė prisijungti prie streiko. 1991-ųjų liepos 13-osios vakarą streikuotojai nusprendė ant jų išlieti pyktį.

Baisi naktis

Šv. Kizito mokyklos mergaitės gyveno trijuose atskiruose pastatuose. Supratę, kad vaikinai ketina jas užpulti, jos bandė prisiglausti didžiausiame ir saugiausiame bendrabutyje. Tai buvo vieno aukšto mūrinis pastatas su gofruotu metaliniu stogu, skirtas 120 žmonių miegoti dviaukštėse lovose.

Pastatas, atrodęs kaip daugiau ar mažiau patikima pastogė, pavirto beveik trijų šimtų mergaičių spąstais. Riaušėse dalyvajantys paaugliai nutraukė elektros ir telefono linijas, vedančias į bendrabutį. Ir tada, naudodami didelius akmenis, jie pradėjo daužyti jo duris.

Mokiniai, įsiveržę į kambarį su žibintuvėliais, ėmė traukti mergaites iš išsigandusios minios ir vesti į lauką. Ten jos buvo prievartaujamos prie pat pastato esančioje aukštoje žolėje. 1991 m. liepos 13–14 dienomis Šv. Kizito mokykloje iš viso buvo išprievartauta 71 moksleivė.

Kai mokinės suprato, kas vyksta lauke ir kas joms gresia, bendrabučio viduje prasidėjo suirutė. Išsigandusioms mergaitėms ant galvų ėmė kristi sugriautos dviaukštės lovos. Dėl to 19 moksleivių buvo mirtinai sutraiškytos arba uždusintos.

Kiek paauglių berniukų dalyvavo masiniame prievartavime, tiksliai nežinoma. Už dalyvavimą pogrome valdžia suėmė 39 moksleivius. Po baisių 1991 m. liepos 13-14 nakties įvykių Šv. Kizito mokykla buvo uždaryta, o vaikai perkelti į kitas ugdymo įstaigas.

Sukrečianti tikrovė, kurią atskleidė tragedija

Nė vienas iš sargybinių ar mokytojų, kurie tą baisią naktį buvo mokyklos teritorijoje, neužkirto kelio žudynėms. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Ligoninėje išprievartautos ir traumuotos mokinės policijai sakė, kad prievartavimas yra įprasta mokyklos gyvenimo dalis. Berniukai reguliariai ateidavo į mergaičių bendrabučius, ištempdavo rėkiančias mergaites ir prievartaudavo jas aukštoje žolėje, kuri supo pastatus.

„Jei esate mergina, sutinkate ir viliatės, kad nepastosite. Jei mergaitės šį kartą nebūtų mirusios, nebūtume apie tai žinoję“, – sakė rajono probacijos pareigūnas Apolas, apibūdindamas įprastą prievartavimą Šv. Kizito mokykloje.

Kaip paaiškėjo, mokytojai puikiai žinojo tokią padėtį, neįžvelgė tame nieko smerktino ir iš tikrųjų sankcionavo prievartavimą mokykloje. Jos direktorius Jamesas Laiboni „Kenya Times“ sakė, kad berniukai “išgąsdino mergaites, išmesdami jas iš bendrabučio, tada sugriebdavo ir tempdavo į krūmus, kur jos atliks savo reikalus, ir tuo viskas baigsis – mokiniai grįš į savo bendrabučius“. Kai Kenijos prezidentas Danielis Arapu Moi apsilankė masinio moksleivių prievartavimo ir mirties vietoje, mokyklos direktoriaus pavaduotojas Joyce'as Kitira jam net pasakė: „Vaikinai niekada nenorėjo pakenkti merginoms. Jie tiesiog norėjo jas išprievartauti“.

Pasak inspektoriaus Apolloso, kuris Kardifo universitete JK yra įgijęs kriminologijos magistro laipsnį, beveik visi Šv. Kizito mokyklos mokiniai priklauso Meru žmonių klanui „Tigania“, o šio klano berniukams įskiepijama vyrų dominavimo idėja. Tai įvyksta per įmantrią apipjaustymo ceremoniją, kuri rengama nuo 11 iki 17 metų. „Tai yra tada, kai iš vaikystės pereini į pilnametystę, kai įgyji teisę kalbėtis su moterimi, mylėti moterį, mušti moterį. Nuo to momento, kai esi apipjaustytas, tu turi teisę miegoti su mergina. Tuo pačiu metu Meru merginos auklėjamos taip, kad sekso norinčiam vyrui nepasakytų „ne“, net jei pačios to nenori. Anot Apolo, tą lemtingą naktį Šv. Kizito mokykloje mokiniai, kaip jie patys tikėjo, tik tokiu kraštutiniu būdu naudojosi savo „vyriškomis teisėmis“.

Tačiau toks požiūris į moteris Kenijoje neapsiriboja Meru gentimi. Mokyklos tragedija atskleidė bjaurų lyčių santykių vaizdą Kenijos visuomenėje. Kenijos žiniasklaida kaip pagrindinę smurto priežastį nurodė ryškią lyčių nelygybę šalyje.

„Ši tragedija išryškino Kenijos viešajame gyvenime vyraujantį niekšišką vyrišką šovinizmą. Mūsų moterų ir mergaičių likimas yra apgailėtinas. Mes laikome jas antrarūšėmis būtybėmis, tinkančiomis tik seksualiniam pasitenkinimui arba sunkiems namų ruošos darbams. Mes auklėjame savo berniukus taip, kad jie mažai gerbtų mergaites“, – rašė populiaraus žurnalo „The Time- the Kenyanyef“ redaktorė Hilary Ng'Weno.

Išžaginimų skaičius Kenijoje pastaraisiais dešimtmečiais mažėja. Taigi, jei 2004 m. 100 tūkstančių gyventojų teko 4,14 atvejo, tai 2022 m. – 1,52. Tačiau kalbame tik apie oficialiai užregistruotus nusikaltimus. Panašu, kad Kenijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, moterys apie išžaginimą policijai praneša retai, o pranešama tik apie mažą dalį išprievartavimų.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.