Serijinis žudikas Rodney Alcala gali būti ilgiausiai mirties bausme praleisto laiko rekordo savininkas – mirties bausme jis buvo nuteistas 1980 m. Vėliau nuosprendis buvo panaikintas, tačiau naujasis nuosprendis vėl buvo mirties bausmė. Ir jis vėl buvo panaikintas.

Trečiasis nuosprendis buvo paskutinis, tačiau R. Alcala niekada negavo mirtinos injekcijos. 2021 m. jis mirė Kalifornijos kalėjime „dėl natūralių priežasčių“.

Jo mirties detalės vis dar laikomos paslaptyje.

Rodney James Alcala gimė 1943 m. San Antonijuje, Teksase. Kai jam buvo 12 metų, tėvas paliko šeimą. Jo motina su vaikais (R. Alcala turėjo dvi seseris) persikėlė į Los Andželo priemiestį. Būdamas 17-os metų ir dar nesulaukęs pilnametystės, Rodney savanoriškai įstojo į kariuomenę.

Vaikinas ketverius metus tarnavo armijoje raštininku ir sekretoriumi įvairiuose štabuose. 1964 m. jį ištiko nervinis išsekimas. Jis pasišalino iš tarnybos ir apsigyveno pas motiną, kuri įtikino Rodney patį prisijungti prie karo policijos, kad išvengtų kaltinimų dezertyravimu. R. Alcalą apžiūrėjo karo psichiatras ir jam buvo diagnozuotas antisocialus asmenybės sutrikimas. Ši diagnozė Alcalai neleido toliau tarnauti, todėl jis buvo be ginčų atleistas iš armijos, išlaikydamas visas savo privilegijas.

Dėl šių privilegijų Rodney buvo priimtas į Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Menų mokyklą. 1968 m. jis įgijo dailės bakalauro laipsnį. Tais pačiais metais jis įvykdė savo pirmąjį nusikaltimą.

1968 m. spalio dieną R. Alcala pastebėjo aštuonmetę Tali Shapiro einančią į mokyklą Sunset Boulevard bulvaru Los Andžele. Bulvaras buvo tuščias, todėl Rodney priėjo prie mergaitės ir įkalbėjo ją įsėsti į savo automobilį. Netoliese buvęs taksi vairuotojas pastebėjo vyresnį vyrą, sodinantį mergaitę į automobilį, ir iškvietė policiją. Tada jis nusekė paskui R. J. Alcala automobilį.

Iš pradžių policija nenorėjo niekur vykti, bet taksi vairuotojas primygtinai reikalavo. Kai jie pagaliau atvyko, rado butą ir išlaužė duris, surado Tali gulinčią ant virtuvės grindų kraujo klane, bet vis dar kvėpuojančią. Kol policija gelbėjo mergaitę, R. J. Alcala slėpėsi sandėliuke ir sugebėjo išslysti pro galines duris.

Apieškodama butą, policija rado daugybę jaunų merginų nuotraukų, dokumentų ir universiteto medžiagos. Tačiau praėjo keli mėnesiai, kol R. J. Alcala buvo rastas.

Per švelnus teisingumas

Po mėnesio R. Alcala atsidūrė Niujorke pasivadinęs Johnu Bergeriu. Šiuo vardu jis įstojo į Niujorko universitetą, kur studijavo kino istoriją ir meną režisieriaus Romano Polanskio klasėje. Įdomu tai, kad R. Alcalai studijuojant pas R. Polanskį, režisieriaus nėščią žmoną, aktorę Sharon Tate, nužudė Charleso Mansono grupės „Šeima“ nariai.

Baigęs R. Polanskio kursus, R. Alcala pakeitė savo vardą į Johną Berdgerį. Jis susirado dėstytojo darbą Naujojo Hampšyro vaikų meno stovykloje. Tiksli jo veikla ten nežinoma. 1971 m. prie jo paieškų prisijungė FTB. Skrajutės su R. Alcalos nuotrauka buvo platinamos visoje šalyje. Praėjus vos mėnesiui po skrajučių pasirodymo, kažkas vaikų stovykloje pamatė plakatą pašte ir atpažino jį kaip Rodney Alcala-Berdgerį.

Prievartautojas buvo suimtas ir išduotas Los Andželui. Tačiau R. Alcalai pasisekė. Jam būnant rytinėje pakrantėje, T. Shapiro tėvai persikėlė į Meksiką ir griežtai atsisakė leisti dukrai keliauti į Ameriką, kad atpažintų nusikaltėlį.

R. Alcala buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusižengimų (dokumentų klastojimo, draudimo sukčiavimo ir kt.) ir nuteistas trejiems metams kalėjimo.

Pensininkas Los Andželo detektyvas Steve'as Hodelis, tyręs T. Shapiro bylą, prisiminė:

„Susidarė įspūdis, kad tai buvo pirmasis jo seksualinis nusikaltimas, ir mums pavyko jį laiku sustabdyti. Net neįsivaizdavau, kad po daugiau nei dvejų metų jis bus paleistas ir tęs savo siaubingą veiklą. Tikėjausi, kad prievartautojas ilgai sėdės kalėjime ir kad visuomenė bus saugi. Didelė tragedija, kad po pirmojo nusikaltimo nusikaltėlis negavo pelnytos bausmės ir netrukus atnaujino savo nusikalstamą siautėjimą.“

Praėjus dviem mėnesiams po paleidimo, R. Alcala vėl buvo suimtas. Jis buvo apkaltintas tuo, kad davė trylikametei mergaitei marihuanos cigaretę. Vyriškiui vėl buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Po paleidimo R. Alcala klusniai prisistatė policijos nuovadoje ir paprašė leidimo vykti į Niujorką aplankyti giminaičių.

1977 m. Niujorke R. Alcala pirmą kartą išbandė savo jėgas kaip mados fotografas. Ir sakoma, kad jis iš tiesų buvo gana geras fotografas.

Niujorke R. Alcala sutiko 23 metų Helen Hover, mados klubo savininko dukterį. Mergina dingo 1977 m. liepos 15 d. Jos kūnas buvo rastas beveik po metų netoli Rokfelerių vilos, už kelių mylių nuo Hoverių šeimos dvaro. Helen dienoraštyje buvo nurodyta, kad dingimo dieną ji turėjo susitikimą su Johnu Bergeriu. FTB buvo įsitikinęs, kad R. Alcala buvo atsakingas už merginos nužudymą, tačiau neturėjo jokių kitų įrodymų, išskyrus dienoraščio įrašą.

1977 m. lapkritį 18-metė Jill Barcomb buvo išprievartauta ir nužudyta. Jos kūnas buvo rastas netoli Marlono Brando namų. Tuo metu Los Andžele veikė „Hillside Stranglers“ (du serijiniai žudikai), ir nusikaltimas buvo priskirtas jiems. Tik 2000-aisiais DNR tyrimai atskleidė, kad ant aukos rastos spermos liekanos priklausė R. Alcalai.

1978 m. rugsėjį R. Alcala dalyvavo populiariame televizijos žaidimų šou „Pasimatymai“. Siužetas sukosi apie tai, kaip vieniša moteris apklausia tris nesusituokusius vyrus, kurie buvo paslėpti nuo akių, prieš išsirinkdama vieną pasimatymui. Galiausiai šou herojė Shirley pasirinko R. Alcalą.

Vėliau ji atskleidė, kad po užkulisių pokalbio su savo pasirinktu vyru nusprendė su juo nesusitikinėti, pavadindama jį keistu. Kaip vėliau pastebėjo policija, moteris turėjo gerą intuiciją. Tačiau šis epizodas pelnė R. Alcalai pravardę „Pasimatymų maniakas“.

1979 m. birželio 20 d. dingo 12-metė Robin Samsoe. Jos kūnas buvo rastas po 12-os dienų Los Andželo kalnuose. Ji buvo išprievartauta ir nužudyta. Liudininkas matė Robiną, lipančią į automobilį Sunset bulvare. Nors numerio ženklo neprisiminė, R. Alcala turėjo panašų automobilį. Kadangi jam anksčiau buvo pateikti kaltinimai dėl panašių nusikaltimų, policija sutelkė dėmesį į R. Alcalą. Netrukus jis buvo suimtas už marihuanos laikymą ir buvo atlikta nuodugni ne tik jo buto ir automobilio, bet ir R. Alcala išsinuomotos daiktų spintelės krata. Spintelėje buvo rastas nuomos kvitas, o taip pat šimtai mergaičių nuotraukų ir Robin auskarai.

1980 m. R. Alcala buvo nuteistas už Robin nužudymą ir nuteistas mirties bausme. Tačiau Kalifornijos Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendį dėl techninio niuanso. 1986 m. R. Alcala buvo teisiamas iš naujo ir vėl pripažintas kaltu ir vėl nuteistas mirties bausme. Tačiau šį kartą apeliacinė kolegija atmetė kaltinimą, nes nepaneigė R. Alcalos teiginio, kad parko reindžeris, radęs R. Samsoe kūną, buvo „užhipnotizuotas policijos tyrėjų“.

Nuosprendžio panaikinimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Robin brolis Robertas Samsoe žiniasklaidai sakė:

„Aš netikiu sistema. Kai kuriems žmonėms tiesiog suteikiamos visos įmanomos galimybės. R. Alcala savo ieškiniais Kalifornijos valstijai kainavo daugiau nei bet kam kitam. Ir jie su juo elgiasi kaip su karaliumi. Visi aplink jį vaikšto kaip ant adatų. Jis turėjo 30 metų išmokti mirties bausmės įstatymą. Jam buvo suteikta ši teisė.“

„Esu tikras, kad yra ir kitų“

Visuomenės pasipiktinimas privertė Kalifornijos teisėsaugą iš naujo ištirti R. Alcalos bylą. 2003 m. jie atrado įrodymų, siejančių R. Alcalą su dar penkių moterų nužudymais. Įrodymai buvo gauti atlikus DNR tyrimus, kurie tuo metu vis dar buvo daug darbo reikalaujantys ir brangūs, tačiau jie buvo atlikti R. Alcalai, nepaisant jo paties prieštaravimų.

„Visiškai nenustebau, – sakė pensininkas Huntington Beach apygardos (Los Andželas) detektyvas Steve'as Mackas, išgirdęs, kad R. Alcalos DNR yra susijusi su keliomis neišaiškintomis žmogžudystėmis. – Esu tikras, kad yra ir kitų, apie kurias mes nežinome.“

2003 m. R. Alcala vėl buvo teisiamas, apkaltintas penkių moterų išžaginimu ir nužudymu. Jis atsisakė teisinės pagalbos, pareikšdamas, kad ginsis pats. Teisiamajam tai pavyko, o teismo procesas užtruko septynerius metus.

2010 m. kovo 30 d. Kalifornijos teismas vėl skyrė mirties bausmę, šį kartą be teisės apskųsti. Tačiau tuo metu valstija jau buvo paskelbusi mirties bausmės moratoriumą. Be to, 2012 m. Niujorko teismas nuteisė R. Alcalą už dar dviejų moterų nužudymą ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos su galimybe būti paleistam lygtinai po 25 metų.

Aukų artimieji ne kartą kreipėsi į Kalifornijos gubernatorius, prašydami padaryti išimtį ir panaikinti R. Alcalos nusikaltimų moratoriumą, tačiau nesėkmingai. Po paskutinio serijinio žudiko kaltinamojo nuosprendžio FTB paviešino 120 nuotraukų iš beveik tūkstančio, rastų Sietlo seife, kurį R. Alcala išsinuomojo 1979 m.

Nuotraukose save atpažino dvidešimt viena moteris, o dar šešios šeimos nuotraukose atpažino savo dingusias giminaites. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad mažiausiai 100 iš tūkstančio nuotraukų priklausė dingusioms mergaitėms ir jaunoms moterims. Ar jos buvo R. Alcalos aukos, lieka nežinoma.

R. Alcala mirė 2021 m. liepą, būdamas 77 metų, ligoninėje netoli Korkorano valstijos kalėjimo, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Kalėjimo pareigūnai teigė, kad R. Alcala mirė natūralia mirtimi, tačiau daugiau detalių nepateikė. Nusikaltėlis 42 metus laukė egzekucijos, pasiekdamas ilgiausios mirties bausmės rekordą.

Tačiau žudiko egzekucija vis tiek buvo įvykdyta, nors ir kito, galbūt Dangaus departamento.