Tėvai priekaištavo dukrai dėl blogų pažymių. Kai ji užaugo, užsakė jų žmogžudystę.
24 metų Jennifer Pan, kilusi iš Vietnamo pabėgėlių šeimos, persikėlusios į Kanadą, kelerius metus melavo tėvams, kad įstojo į universitetą. Vietoj to ji ne visą darbo dieną dirbo padavėja, vedė fortepijono pamokas ir gyveno su savo draugu. Kai apgaulė buvo atskleista, Jennifer organizavo savo tėvų nužudymą.
Vėlų 2010 m. lapkričio 8 d. vakarą 24 metų Jennifer Pan iš Markamo (Kanada) paskambino į pagalbos tarnybą 911. Ji sakė, kad į jos namus įsiveržė keli ginkluoti vyrai, vienas iš jų surišo jai rankas už nugaros ir pririšo prie turėklų antrame namo aukšte, o tėvus nuvedė į rūsį. Jennifer pokalbio su dispečere metu fone girdėjosi, kaip rėkia jos tėvas ir šaukiasi pagalbos. Po kelių minučių jos tėvai buvo nušauti.
Politinių pabėgėlių šeima
Hannas ir Bica Panai buvo pabėgėliai iš Vietnamo: abu persikėlė į Kanadą aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, bėgdami nuo skurdo ir Vietnamo komunistų partijos represijų. Jie susipažino Toronte, netrukus susituokė ir persikėlė į nedidelį Skarboro miestelį, kur abu įsidarbino „Magna International automobilių dalių“ gamykloje.
1986-aisiais jiems gimė dukra Jennifer, o po trejų metų – sūnus Feliksas. Panų šeima gyveno pasiturinčiai: 2004-aisiais jiems pavyko nusipirkti didelį namą Markhame, į šiaurę nuo Toronto. Jie turėjo du automobilius ir apie 200 tūkst. dolerių santaupų.
Hannas ir Bica griežtai auklėjo savo vaikus. Nuo ketverių metų Jennifer lankė fortepijono pamokas ir dailųjį čiuožimą. Dėl įtempto grafiko dažnai namų darbus jai tekdavo ruošti iki vidurnakčio. Jos tėvai reikalavo, kad ji gutų tik puikius pažymius, tačiau Jennifer dažnai gaudavo tik C lygio įvertinimus. Tėvai jai draudė eiti į mokyklos diskotekas, nakvoti pas drauges, daug laiko praleisti su draugais.
Nepaisant to, Jennifer klasės draugai apibūdino ją kaip draugišką ir pasitikinčią. Jennifer niekada neturėjo bendravimo sunkumų, vienintelis dalykas, kurio ji bijojo, buvo tai, kad tėvai ją bars dėl prastų pažymių. Iki 9-os klasės vidurio Jennifer pažymiai buvo prasti, ir tada ji ėmė juos klastoti.
11-oje klasėje Jennifer susipažino su metais vyresniu vaikinu Danieliu Wongu. Po kelių mėnesių per mokyklos kelionę į Europą Jennifer ir Danielis paslapčia nuo merginos tėvų pradėjo susitikinėti.
Studentė ir savanorė
Baigusi mokyklą Jennifer neišlaikė matematikos stojamojo egzamino, todėl negalėjo įstoti į universitetą ir nusprendė meluoti tėvams: ji teigė, kad įstojo į vietos universitetą studijuoti gamtos mokslų, kad galėtų studijuoti farmakologiją, kaip norėjo jos tėvas.
Tam, kad legenda atrodytų įtikinama, Jennifer nusipirko fizikos ir biologijos vadovėlius ir vedė užrašus, kuriuos parodė savo tėvui. Po dvejų metų Jennifer pasakė savo tėvams, kad nusprendė persikelti į Toronto universitetą.
Tėvai ja patikėjo ir net leido jai tris dienas per savaitę nakvoti pas draugę, vardu Topazą, kuri gyveno netoli universiteto miestelio, kad Jennifer būtų lengviau pasiekti universitetą.
Vietoj to Jennifer gyveno su savo draugu, vedė fortepijono pamokas ir dirbo padavėja vietos kavinėse.
2008 m., kai Jennifer ruošėsi atsiimti diplomą, ji sakė negalinti kviesti tėvų į ceremoniją, nes salėje neužteks vietos.
Jennifer papasakojo tėvams, kad, be studijų, ji savanoriauja vaikų ligoninėje, tačiau Hannas niekada nematė, kad ji vilkėtų medicininę uniformą ar darbo pažymėjimo, todėl pradėjo įtarti, kad dukra juos apgaudinėja.
Netrukus jis pasiūlė nuvežti Jennifer į darbą ir paprašė žmonos sekti jos dukrą iki ligoninės. Jennifer kelias valandas teko slėptis greitosios pagalbos skyriuje. Tėvai taip pat sužinojo Topazos numerį ir paskambino jai, kad išsiaiškintų, ar tikrai dukra reguliariai pas ją nakvoja. Jennifer apgaulė buvo atskleista.
Tėvai iš merginos atėmė mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, leisdami jais naudotis tik jų akivaizdoje ir tik mokslams. Jennifer buvo uždrausta susitikti su savo draugu, ji buvo priversta mesti darbą ne visą darbo dieną ir grįžti į mokyklą, kad įgytų diplomą.
Tada Jennifer įstojo į matematikos kursus, kad galėtų perlaikyti egzaminą, ir jai buvo leista dažniau išeiti iš namų. Tarp fortepijono pamokų ji paslapčia lankydavosi pas Danielį – kol šis pasakė, kad pavargo slėpti santykius, ir pasiūlė išsiskirti.
Užsakė žmogžudystę
2010 m. pavasarį Jennifer susitiko su buvusiu klasės draugu. Kai ji papasakojo apie savo problemas, jis atsakė, kad kažkada galvojo apie savo paties tėvo nužudymą, ir net supažindino ją su žmogžudystei pasiruošusiu pažįstamu. Tačiau jam ir Jennifer nepavyko susitarti.
Tuo pačiu metu Jennifer vėl užmezgė ryšius su savo buvusiu draugu Danieliumi. Ji papasakojo apie savo norą atsikratyti savo tėvų, ir jie nusprendė užsakyti žmogžudystę, kad Jennifer gautų kelių šimtų tūkstančių dolerių palikimą ir jie galėtų pradėti naują gyvenimą kartu.
Danielis davė Jennifer atsarginį telefoną ir naują SIM kortelę, taip pat supažindino jį su Linfordu Crawfordu, kuris sutiko surengti išpuolį Panų namuose už 10 tūkst. dolerių.
L. Crawfordas apsilankė rajone, kuriame gyveno Panai, ir apžiūrėjo nusikaltimo vietą: norėjo, kad žmogžudystė atrodytų kaip apiplėšimas.
Žmogžudystės naktis
2010 m. lapkričio 8 d. vakare, kai Hannas kaip įprastai ruošėsi miegoti, o jo žmona ilsėjosi po šokių pamokos, Jennifer nuėjo į svetainę palinkėti tėvams labos nakties, tyliai atidarė lauko duris ir grįžo atgal į savo kambarį.
Apie 22 val. L. Crawfordas su dviem bendrininkais įėjo į namus. Visi trys buvo ginkluoti pistoletais.
Vienas iš nusikaltėlių iš karto pakilo į antrą aukštą, „pagavo“ Jennifer ir paėmė iš jos 2500 dolerių. Jie kartu ėjo per namą, ieškojo pinigų ir papuošalų, o tada jis surišo jai rankas ir pririšo prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, turėklų.
Tuo metu L. Crawfordas ir kitas bendrininkas nuvedė Jennifer tėvus į rūsį, užmetė jiems antklodes ant galvų ir nušovė.
Kai sureagavusi į Jennifer iškvietimą atvyko policija ir greitosios pagalbos medikai, žudikai jau buvo pabėgę. Jie rado Jennifer pririštą ant laiptų, o rūsyje – jos motinos kūną su trimis šautinėmis žaizdomis galvoje. Jennifer tėvas per stebuklą išgyveno ir buvo skubiai nugabentas į netoliese esančią ligoninę, o po to buvo nuskraidintas į „Sunnybrook“ ligoninę. Ten jam buvo sukelta dirbtinė koma.
Apie trečią valandą nakties Jennifer tyrėjams papasakojo, kad trys nepažįstami žmonės bandė apiplėšti jos namus. Po dviejų dienų policija vėl iškvietė ją liudyti. Detektyvai nesuprato, kodėl Jennifer nesužeista ir kaip jai pavyko pasiekti telefoną ir paskambinti 911.
Jennifer istorijoje pradėjo atsirasti vis daugiau neaiškumų. Pavyzdžiui, Hanno automobilio rakteliai buvo aiškiai matomi pro priekines duris, ir policijai kilo klausimas, kodėl įsibrovėliai nepavogė automobilio ir kaip jie pateko į namą. Po pokalbio su Jennifer policija pradėjo ją stebėti.
Kilo daug klausimų
Lapkričio 12 d., po tris dienas trukusios komos, Hannas atgavo sąmonę. Jam buvo šauta į galvą – lūžo veido kaulas, kulkos skeveldros įstrigo kaukolėje, taip pat buvo pažeisti kaklo slanksteliai ir miego arterija. Nepaisydamas to, jis prisiminė išpuolio detales ir galėjo duoti parodymus. Jis prisiminė, kaip jo dukra tyliai, „kaip draugė“, kalbėjo su vienu iš užpuolikų, o jos rankos nebuvo surištos, kai užpuolikai ją vedžiojo po namus.
Tuomet policija iškvietė Jennifer trečiajai apklausai. Šį kartą detektyvas sakė žinantis apie jos dalyvavimą nusikaltime. Reaguodama į tai, Jennifer ėmė išsigalvoti absurdiškus paaiškinimus: ji teigė, kad bandė nusižudyti, bet negalėjo, todėl pasamdė žudikus, kurie turėjo ją nušauti, tačiau per klaidą jie nužudė jos tėvus.
Policija Jennifer sulaikė. 2011 m. pavasarį, išstudijavę jos skambučius ir žinutes, tyrėjai sulaikė Danielį Wongą ir tris užpuolikus. Visiems penkiems buvo pateikti kaltinimai žmogžudyste, pasikėsinimu nužudyti ir sąmokslu įvykdyti žmogžudystę.
Gruodžio 13 d. Jennifer, D. Wongas, L. Crawfordas ir jo bendrininkai buvo pripažinti kaltais. Jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos su galimybe būti lygtinai paleisti po 25 metų. Giminių prašymu teismas taip pat uždraudė Jennifer bendrauti su savo šeimos nariais.
Jennifer tėvas ilgai negalėjo atsigauti. Jį kamavo nerimo priepuoliai ir nemiga, naktimis jis sapnuodavo košmarus. Hannas negalėjo likti savo namuose ir ilgą laiką gyveno pas giminaičius.
„Tikiuosi, kad mano dukra Jennifer pagalvos apie tai, kas nutiko jos šeimai, ir kada nors galės tapti geru, sąžiningu žmogumi“, – rašė jis teismo pareiškime.