Mokslininkai mano, kad perėjimas prie vadinamosios „planetos sveikatos dietos“ galėtų padėti išvengti iki 40 000 mirčių per dieną. „The Guardian“ cituoja pagrindines „The Lancet“ paskelbtos ataskaitos išvadas. Pranešama, kad ją parengė 70 ekspertų iš 35 šalių.

Dietoje daugiausia dėmesio skiriama daržovėms, vaisiams, riešutams, ankštiniams augalams ir neskaldytiems grūdams. Mėsa, pieno produktai, gyvūniniai riebalai ir cukrus išlieka, tačiau ribotais kiekiais. Autoriai dietą apibūdina kaip lanksčią, nes ji gali apimti vidutinį kiekį gyvūninės kilmės produktų arba būti visiškai vegetariška ar veganiška, priklausomai nuo geografinės padėties ir pageidavimų.

„The Guardian“ duomenimis, naujoji sistema rekomenduoja suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną, tris–keturias porcijas neskaldytų grūdų, vieną porciją riešutų ir ankštinių daržovių, kartą per dieną valgyti pieno produktus, tris–keturis kartus per savaitę valgyti kiaušinius, dvi porcijas vištienos ir žuvies per savaitę ir vieną porciją raudonos mėsos per savaitę.

Remiantis skaičiavimais, „planetos sveikatos dieta“ galėtų ne tik sumažinti mirtingumą, bet ir perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu maisto pramonė sudaro trečdalį pasaulinių išmetamųjų teršalų ir išlieka pagrindine miškų naikinimo ir laukinės gamtos naikinimo priežastimi.

Mokslininkai mano, kad Jungtinių Valstijų ir Kanados gyventojai suvartoja daugiau nei septynis kartus daugiau raudonos mėsos nei rekomenduojama, Europoje ir Lotynų Amerikoje – penkis kartus, o Kinijoje – keturis kartus. Tuo tarpu neturtingose ​​šalyse vištienos, pieno produktų ir kiaušinių vartojimo padidinimas galėtų pagerinti visuomenės sveikatą. Jie apskaičiavo, kad 2,8 milijardo žmonių šiuo metu negali sau leisti sveikos mitybos, 1 milijardas kenčia nuo nepakankamos mitybos, o dar 1 milijardas yra nutukę. Tuo tarpu turtingiausi 30 oroc. gyventojų sukuria daugiau nei 70 proc. su maistu susijusios žalos aplinkai.

Autoriai siūlo pakeisti mokesčius, kad sveikas maistas būtų pigesnis. Jie taip pat siūlo apriboti nesveiko maisto reklamą, įvesti įspėjamuosius ženklus ir nukreipti žemės ūkio subsidijas tvariai gamybai.

Ekspertai apskaičiavo, kad planetos perėjimas prie naujos maisto sistemos kasmet kainuos 200–500 milijardų dolerių. Tačiau, atsižvelgiant į ligų paplitimo ir žalos aplinkai sumažėjimą, visuomenės sutaupymai sieks 5 trilijonus dolerių, teigiama ataskaitoje.