Milane pradėtas tyrimas dėl „snaiperių turizmo“, kai turtingi asmenys karo metu, 1990-ųjų pradžioje, keliavo į Sarajevą ir faktiškai medžiojo žmones. Penki iš jų neabejotinai buvo iš Italijos.

Milano prokurorai, vadovaujami Alessandro Gobbis, pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, įvykdytų prieš 30 metų. Byla buvo pradėta po to, kai žurnalistas ir rašytojas Ezio Gavazzeni pateikė skundą Milano prokuratūrai. Leidinys „Focus“ surinko visą turimą informaciją.

Savaitgalio snaiperiai

Jie buvo žinomi kaip „savaitgalio snaiperiai“. Tai buvo turtingi asmenys, kurie 1993–1995 m. Jugoslavijos karo metu vardan pramogos šaudė į Sarajevo gyventojus ir už tai mokėjo. Šie įvykiai, kuriuos žurnalistas ir rašytojas E. Gavazzeni pasmerkė savo ieškinyje, atsidūrė Milano prokuratūros dėmesio centre. Tuos įvykius ji tiria kaip tyčinę žmogžudystę, padarytą dėl žiaurumo ir niekšiškų motyvų. Tikslas – nustatyti asmenis, atsakingus už daugiau nei 11 tūkst. žmonių žudynes 1993–1995 m.

E. Gavazzeni pažymi, kad apie „žmonių safarį“ Sarajeve žinojo nuo 1995 m., kai Italijos laikraštis „Corriere della Sera“ paskelbė pranešimą apie parodymus, duotus Nuolatiniam liaudies tribunolui, kuris surengė du posėdžius: vieną Barselonoje, o kitą Trente.

Žurnalistas norėjo parašyti dokumentinį romaną, bet vėliau turėjo atsisakyti šios idėjos. Įvykius Sarajeve jam priminė 2022 m. dokumentinis filmas „Sarajevo safaris“.

„Jame buvo parodymai poros, kuri vežimėlyje neteko savo vaiko, taip pat vyro, kuris atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje po to, kai jam į nugarą šovė snaiperis“, – sako E. Gavazzeni.

E. Gavazzeni pažymi, kad „Sarajevo safaris“ buvo skirtas ne tik italams. Jame dalyvavo milijonieriai iš Ispanijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Rusijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų. Tai taip pat minima Luca Leone 2014 m. knygoje „Sarajevo šunsnukiai“.

Pasak žurnalisto, egzistavo tam tikra organizacija, kuri leido šiuos žmones gabenti į vietas, kur jie galėjo laisvai šaudyti nekaltus žmones.

Pasak E. Gavazzeni, dešimtys žmonių vyko į „snaiperių safarį“ į Sarajevą. Ir tai buvo brangu – vienas „žmonių safaris“ dalyviams kainavo „trijų kambarių buto Milano centre kainą“. Tai buvo žmonės, „labai gerai susipažinę su ginklais. Žmonės, kuriems dabar yra nuo 65 iki 80 metų“.

Snaiperių turizmas Sarajeve – ką pasakoja liudininkai

Buvusi Sarajevo merė Benjamina Karić yra pasirengusi duoti parodymus byloje, susijusioje su Bosnijos sostine, kuri buvo apgulta nuo 1992 iki 1996 m. Ji jau pateikė pareiškimą po filmo „Sarajevo safaris“ premjeros ir dabar nori duoti parodymus Milane.

Kitas liudininkas teigia, kad Italijos žvalgybos tarnybos žinojo apie tai, kad kiti italai mokėjo už civilių šaudymą Sarajeve.

„Bosnijos žvalgybos tarnybos apie „žmonių safarį“ sužinojo 1993 m. pabaigoje. Visa tai įvyko 1993 ir 1994 m. žiemą. 1994 m. pradžioje informavome SISMI (Italijos slaptąją tarnybą). SISMI atsakymas atėjo po dviejų mėnesių: „Sužinojome, kad safaris išvyksta iš Triesto. Mes jį nutraukėme ir jis daugiau nevyks“, – sakė buvęs Bosnijos žvalgybos agentas, kuris yra vienas iš liudytojų, kuriuos Milano prokuratūra planuoja iškviesti, kad išsiaiškintų įvykius per 1992–1996 m. Bosnijos sostinės apgultį.

„Medžiotojų ar organizatorių vardų iš SISMI negavome, tačiau turi būti SISMI dokumentas, patvirtinantis, kad jie 1994 m. pradžioje atrado išvykimo bazę Trieste ir nutraukė operaciją“, – sakė bosnis.

Pažymima, kad safaris iš Italijos į Sarajevą vyko sudėtingu maršrutu: iš Milano, Turino, Veneto ir Friulio į Triestą, tada skrydis į Belgradą, o tada sraigtasparniu arba sausuma „savaitgalio snaiperiai“ buvo nugabenami į karo zonos kalnus, padedant, įskaitant atlygį, Serbijos armijos daliniams.

Pažymima, kad Italijos snaiperiai taip pat naudojosi humanitarine priedanga. Tai reiškia humanitarinę pagalbą, kuri buvo siunčiama iš Milano, siekiant paremti karo nuniokotus Sarajevo gyventojus.

„Net ir šiandien Serbijos žvalgyba spaudžia liudininkus laikyti visą operaciją paslaptyje. Filme turėjo būti interviu su pilotu, kuris pergabeno „snaiperius“ iš Belgrado į Bosniją ir Hercegoviną, tačiau prieš pradedant filmavimą jis atsisakė, nes BIA (Serbijos žvalgybos) agentai grasino nužudyti visą jo šeimą“, – teigia agentas.

Liudijo ir amerikiečių ugniagesys Johnas Jordanas, kuris jau buvo liudijęs apie „žmonių safarį“ Sarajeve prieš teismą Hagoje 2007 m. Tuo metu jis savanoriavo, padėdamas civiliams gyventojams, ir buvo sužeistas vienos iš gelbėjimo operacijų metu. Jis pirmasis prabilo apie „savaitgalio snaiperius“.

„Ne kartą mačiau žmonių, kurie neatrodė kaip vietiniai. Sprendžiant iš jų drabužių, ginklų ir elgesio, juos kontroliavo irjiems vadovavo vietos gyventojai. Tai mačiau Sarajeve. Kiti mano darbuotojai tai matė ir Mostaro apylinkėse“, – sakė J. Jordanas.

Paklaustas, ar „Sarajeve pavyko vizualiai atskirti vietos gyventojus nuo užsieniečių“, jis atsakė teisėjui Patrickui Robinsonui: „Taip, esu patyręs stebėtojas ir galiu atpažinti, kada akivaizdžiai su vietove nesusipažinusį asmenį tiesiogine prasme už rankos veda žmonės, kurie ją gerai pažįsta.“

Liudytojas prisiminė, kad turistai snaiperiai buvo apsirengę mišriais civiliais ir kariniais drabužiais, tačiau pagrindinis jų išskirtinumas buvo ginklai.

„Kiekvienas gali užeiti į karinę parduotuvę ir apsirengti kaip bet kurios armijos kareivis. Tačiau vietos gyventojai turėjo specifinį ginklą: kai pamatydavai ką nors su ginklu, labiau tinkančiu šernų medžioklei Juodajame miške nei miesto karui Balkanuose, ir kai pastebėdavai, kad jie nerangiai juda per griuvėsius, tai tapdavo akivaizdu“, – sakė J. Jordanas.

Jis taip pat kalbėjo apie specifinį konkrečių „taikinių“ pasirinkimą.

„Koks galėjo būti motyvas šaudyti į ugniagesį, bandantį gesinti gaisrą name? Pastebėjau, kad kai kuriais atvejais šauliai taikėsi į jauniausią šeimos narį. Jei kartu ėjo suaugęs ir vaikas, jie nušovė vaiką. Jei ėjo šeima, jie nušovė jauniausią. Mergaičių minioje buvo manoma, kad taikinys bus pati patraukliausia“, – sakė jis.

Sarajeve snaiperiai turistai taip pat buvo praminti „burgomastrais“, nes jie į Bosniją taip pat atvyko iš Kroatijos ir iš Vokietijos.

Terminas „burgomastrai“ yra slengo posakis, rodantis, kad Kroatija buvo sąjungininkė ir draugiška šalis, pavyzdžiui, Vokietijai – iš ten ir atvyko šie „turistai“. Šiame regione buvo sunku atgabenti turistus į Sarajevą šaudyti į kalną, todėl turistai šaudė nuo kalno", - teigė liudininkas.

Safaris Sarajeve – kas yra Snaiperių alėja?

Civilių „medžioklė“ Sarajeve buvo taip paplitusi, kad nemažai miesto gatvių buvo pavadintos „Snaiperių alėja“ – jos jungė pramoninę miesto dalį (o toliau – Sarajevo oro uostą) su senamiesčiu. Snaiperiai slėpėsi daugiaaukščiuose pastatuose ir Sarajevą supančiuose kalnuose.

Nepaisant nuolatinės serbų apgulties, gyventojai vis tiek turėjo judėti po miestą, kad išgyventų, reguliariai rizikuodami savo gyvybėmis. Ženklai su užrašu „Pazi – Snajper!“ („Saugokitės snaiperio!“) tapo įprastu reiškiniu. Žmonės bėgo per gatvę arba laukė JT šarvuočių ir sekė juos, naudodami kaip skydus.

Remiantis 1995 m. surinktais duomenimis, snaiperiai sužeidė 1030 žmonių ir nužudė 225, iš kurių 60 buvo vaikai.

Karas Bosnijoje ir Hercegovinoje – kas žinoma

Karas Bosnijoje ir Hercegovinoje (1992–1995 m.) buvo vienas kruviniausių konfliktų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešęs apie 100 tūkst. gyvybių ir sukėlęs masinį etninį valymą.

Po Jugoslavijos žlugimo 1991 m., Bosnija, daugiatautė respublika, sudaryta iš Bosnijos musulmonų (44 proc.), serbų (31 proc.) ir kroatų (17 proc.), 1992 m. kovo mėn. paskelbė nepriklausomybę. Tai sukėlė ginkluotą konfliktą: serbai, remiami Slobodano Miloševičiaus vadovaujamo Belgrado, siekė sukurti „Didžiąją Serbiją“ ir atskirti teritorijas.

Kovos prasidėjo 1992 m. balandžio mėn., kai Serbijos pajėgos apgulė Sarajevą. Svarbiausi įvykiai buvo Srebrenicos žudynės (1995 m. liepos mėn.), kai Ratko Mladičiaus vadovaujamos Serbijos pajėgos nužudė daugiau nei 8000 bosnių vyrų ir berniukų – veiksmas, kurį Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažino genocidu.

JT dislokavo taikdarius, tačiau jų įgaliojimai buvo riboti. Lūžio taškas įvyko po NATO bombardavimo prieš Serbijos pozicijas 1995 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Deitono susitarimai (1995 m. lapkričio–gruodžio mėn., Paryžius) užbaigė karą.

Hagos tribunolas nuteisė dešimtis karo nusikaltėlių, įskaitant S. Miloševičių (mirė 2006 m.) ir R. Mladičių (nuteistas kalėti iki gyvos galvos 2021 m.).