Pagyvenusi japonė per septynerius metus ištekėjo tris kartus. Jos partneriai mirė „nuo senatvės“ netrukus po vestuvių. Policija įtarė, kad kažkas negerai.

2013 m. gruodį, praėjus vos mėnesiui po vestuvių, savo namuose mirė 75 metų japonas Isao Kakehi. Policija retai tirdavo pagyvenusių žmonių mirtis, kurie dažniausiai mirdavo natūralia mirtimi. Tačiau I. Kakehi mirtis buvo išimtis iš šios taisyklės: policijai ji atrodė įtartina, nes I. Kakehi neseniai buvo vedęs moterį, kurios vos pažinojo. Tyrimo metu buvo atskleista šiurpą kelianti atskleista informacija.

2013 m. gruodžio 28 d., apie 22 val., Japonijos pagalbos tarnyba sulaukė skambučio. 67 metų pensininkė Chisako Kakehi iš Muko miesto Kioto prefektūroje pranešė, kad jos vyras I. Kakehi, buvęs samdomasis darbuotojas, susirgo.

„Mano vyras nukrito ant grindų, jis be sąmonės, o jo kūnas sušalęs“, – dispečeriui sakė Chisako. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai rado I. Kakehi kūną antrame aukšte. Jie bandė vyrą gaivinti, nuvežė jį į ligoninę, bet išgelbėti jo nepavyko.

Iš pradžių I. Kakehi mirtis buvo siejama su širdies problemomis. Pasak tyrime dalyvavusio Kioto policijos pareigūno Ryoji Nishiyama, jei ant mirusiojo kūno nėra smurto požymių, Japonijos policija paprastai daro prielaidą, kad pagyvenęs žmogus mirė dėl natūralių priežasčių, nuo senatvės,

Tačiau vienam iš detektyvų pasirodė keista, kad vos mėnesį prieš mirtį I. Kakehi vedė moterį, su kuria susipažino per santuokų agentūrą. Jie ką tik susipažino, o jau po kelių savaičių apsigyveno kartu ir atšventė vestuves.

Vestuvės po vestuvių

Atlikus autopsiją paaiškėjo, kad I. Kakehi kraujyje buvo cianido jonų – tai yra kalio cianido apsinuodijimo pėdsakų. Tas pačias išvadas patvirtino ir policijos teismo medicinos ekspertas. Taigi policija turėjo įrodymų, kad I. Kakehi mirtis buvo smurtinė, o tai tapo priežastimi pradėti tyrimą.

Policija pradėjo atkreipti dėmesį į kitas panašias pagyvenusių vyrų mirtis. Paaiškėjo, kad keliose iš jų buvo paminėta I. Kakehi našlės Chisako pavardė.

Chisako Kakehi gimė 1946 m. ​​lapkričio 28 d. Yahatoje, Fukuokos prefektūroje. Moteriai buvo 66 metai, kai ji sutiko ir ištekėjo už I. Kakehi. Tai buvo jau ketvirtasis moters vyras.

Pasak Japonijos žiniasklaidos, Chisako baigė „labai konkurencingą“ vidurinę mokyklą, bet negalėjo įstoti į koledžą, nes jos konservatyvūs tėvai buvo prieš jos tolesnį mokslą.

Chisako jaunystėje dirbo banko tarnautoja. 1969 m. ji ištekėjo už savo pirmojo vyro, sunkvežimio vairuotojo. Vėliau jie kartu atidarė nedidelį tekstilės spausdinimo verslą. Chisako vyras mirė 1994 m. rugsėjį, būdamas 54 metų, netrukus po to, kai po ligos buvo išrašytas iš ligoninės. Tada moteris visiškai perėmė verslą, tačiau jai nepavyko susitvarkyti, ji prarado pinigus ir buvo priversta skolintis iš draugų. 2003 m. Chisako namas Kaizukos mieste, Osakos prefektūroje, buvo parduotas aukcione. 2002 ir 2005 metais dar du vyrai, su kuriais Chisako susitikinėjo, mirė netrukus po pažinties su ja.

Po pirmosios santuokos Chisako buvo ištekėjusi dar tris kartus. Antrasis ir trečiasis Chisako vyrai, 69 metų vaistininkas ir 75 metų ūkininkas, mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Netrukus po pastarojo mirties Chisako pasikeitė pavardę į mergautinę. Kaip teigė naujienų agentūra „Jiji“, Chisako prireikė pakeisti pavardę, kad gautų netekėjusios moters statusą, kuriam reikalinga registracija santuokų agentūroje. Remiantis kitais šaltiniais, ji pirmą kartą kreipėsi į santuokų agentūrą dar 1998 m.

Kad ten būtų, 2011 m. Chisako per pažinčių agentūrą susipažino su 71 metų Masanori Honda, gyvenančiu Osakoje. Jis buvo geros fizinės formos ir, nepaisant diabeto, toliau sportavo. Pasak pažįstamų, pora planavo vestuves. Tačiau M. Honda jų nesulaukė.

2012 m. kovo 9 d., netrukus po susitikimo su Chisako prie kavos puodelio, jis nukrito nuo motociklo ir prarado sąmonę. Mažiau nei po dviejų valandų jis mirė ligoninėje nuo, kaip gydytojai manė, širdies smūgio.

2012 m. spalį Chisako užmezgė naujus romantiškus santykius su 75 metų Minoru Hioki. Prieš susitikdamas su ja, M. Hioki kentėjo nuo vienatvės ir buvo gydomas nuo plaučių vėžio. Tų pačių metų liepą jis sėkmingai baigė spindulinės terapijos kursą ir tikėjosi visiškai pasveikti. Gydytojai įvertino M. Hioki sveikatą kaip stabilią.

Kai jis sutiko Chisako, ji pradėjo jam rašyti laiškus – viename iš jų moteris rašė, kad nori „būti kartu amžinai“. Jie tapo artimi ir dažnai leisdavo laiką kartu: eidavo į pasimatymus ir nakvodavo vienas kito namuose.

2013 m. rugsėjo 20 d., vakarienės restorane metu, M. Hioki prarado sąmonę. Chisako nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems gydytojams ji paaiškino, kad M. Hioki serga „neišgydomu vėžiu“. Jiems nepavyko išgelbėti M. Hioki – jis mirė praėjus dviem valandoms po vakarienės.

Vėliau paaiškėjo, kad kitas buvęs Chisako partneris, 78 metų Suehiro Toshiaki, vos nemirė nuo keisto ir staigaus priepuolio. 2007 m. gruodžio 18 d. popietę Chisako, Suehiro ir jo vaikai iš kitos santuokos išėjo kartu pietauti. Praėjus penkiolikai minučių po pietų, Suehiro prarado sąmonę ir pradėjo springti gatvėje. Chisako nuvežė jį į ligoninę, ir gydytojams pavyko jį išgelbėti.

S. Toshiaki vos nemirė nuo uždusimo ir liko visam laikui neįgalus: sutriko jo smegenų veikla ir regėjimas. Jis ir Chisako netrukus išsiskyrė. Vyriškis mirė 2009 m., būdamas 79 metų.

Remiantis Japonijos bulvariniu leidiniu „Flash“, iki 2014 m. Chisako buvo užregistruota 10 agentūrų skirtingose ​​Japonijos prefektūrose. Jos profilyje buvo teigiama, kad ji mėgsta sodininkystę, filmus ir keliones, ir kad ji „dės visas pastangas, kad kuo geriau patenkintų partnerio poreikius“.

Chisako paprašė agentūrų surasti jai vyrus pagal kriterijus, tokius kaip didelės pajamos – nuo ​​10 mln. jenų per metus – ir vaikų ar giminaičių nebuvimas.

„Ji atrodė kaip normalus ir malonus žmogus, įveikęs daug sunkumų. Jos kalbėjimo maniera buvo minkšta ir švelni“, – Japonijos leidiniui „Tokyo Reporter“ sakė Osakos agentūros, kurioje buvo registruota Chisako, vadovas.

Visi vyrai, su kuriais Chisako susitikinėjo ar susituokė, turėjo nekilnojamojo turto ir nemažai santaupų.

Eilinė močiutė

Po 11 mėnesių trukusio tyrimo pagrindine įtariamąja tapo Chisako. Osakos policija iš naujo ištyrė M. Honda mirtį ir jo kraujyje taip pat rado kalio cianido pėdsakų – policija saugojo jo kraujo mėginį. 2014 m. lapkričio 19 d. Chisako buvo suimta.

Apklausos metu moteris neigė kaip nors prisidėjusi prie I. Kakehi mirties. Ji teigė nuėjusi sutuoktinio patikrinti: Isao taip ir nenusileido iš antro aukšto, nors paprastai tai būdavo jo laikas maudytis. Pasak moters, užlipusi rado vyrą gulintį ant nugaros ant tatamio kilimėlio šalia stalo, tuomet ji supanikavo ir nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą.

„Ką tik ištekėjau, ir mano vyras mirė. Jie [gydytojai] rado narkotikų jo kraujyje ir dabar įtaria mane, ir aš turiu problemų. Pas mane atvyko policija“, – po apklausos kaimynams pasakojo Chisako.

Policija taip pat rado netoli Chisako namų vazoną, kurį ji bandė išmesti, su jame užkastu nedideliu cianido pakeliu. Paklausta, iš kur Chisako gavo cianido, ji atsakė: „Gavau jį iš verslo partnerio. Turėjau jį išmesti, kai bankrutavo [audinių marginimo] verslas.“

Chisako advokatai ilgą laiką neigė, kad ji įvykdė žmogžudystę, o pati Chisako savo atsakymuose Japonijos televizijos kanalui „Asahi“ teigė, kad ji „net nežino, kaip žudyti“ ir iš kur atsirado cianidas.

Nepaisant to, policija jai pateikė kaltinimus dėl vyro nužudymo ir įtarė Chisako kitų partnerių nužudymu – nuo ​​2007 iki 2013 m., palaikydami santykius su ja, mirė mažiausiai šeši vyrai. Be to, jie paprastai mirdavo netrukus po to, kai įtraukdavo Chisako į savo testamentą. Kitą dieną po M. Honda mirties Chisako iškvietė šaltkalvį, kad atidarytų jo seifą. Mirties išmoka ir palikimas iš viso sudarė apie 138 tūkst. dolerių. Policija taip pat išsiaiškino, kad tuo metu, kai Chisako palaikė santykius su I. Kakehi, ji tuo pačiu metu susitikinėjo su dar dviem vyrais.

Mirdama juoksis

Tyrimas truko kelerius metus. Chisako neigė nužudžiusi savo partnerius, o byloje atsirado vis daugiau potencialių aukų. 2016 m. advokatai pareikalavo atlikti Chisako psichiatrinę ekspertizę, teigdami, kad ji serga demencija.

Dėl šios priežasties moters teismas prasidėjo tik 2017 m. birželio 26 d. – ji buvo apkaltinta trijų vyrų nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti ketvirtą. Tyrimo duomenimis, pagrindinis moters motyvas buvo pinigai – iš 10 vyrų ji gavo apie 5,5 mln. dolerių palikimo. Tačiau dėl nesėkmingų investicijų akcijų biržoje ji visus gautus pinigus prarado.

2017 m. liepos 10 d., vieno iš posėdžių metu, Chisako pareiškė, kad ji iš tiesų nunuodijo I. Kakehi kalio cianidu. „Aš nužudžiau savo vyrą. Nenoriu slėpti, kad esu kalta. Jei rytoj būsiu nuteista mirties bausme, aš tiesiog juoksiuosi ir mirsiu“, – sakė ji teisme.

Chisako taip pat sakė, kad nusprendė nunuodyti I. Kakehi, kai suprato, kad jis jai nebuvo toks dosnus, kaip savo buvusiomis partnerėmis. Taip pat todėl, kad jai reikėjo pinigų skoloms padengti.

Tačiau kitame posėdyje Chisako pakeitė savo parodymus ir pareiškė, kad neprisimena savo prisipažinimo. Chisako advokatai tvirtino, kad jos parodymais negalima pasitikėti, nes ji serga sunkia demencijos forma. Tačiau, nors psichiatras diagnozavo Chisako Alzheimerio ligą, jis teigė, kad ji buvo lengva ir pradėjo vystytis po jos suėmimo.

Chisako teismas truko keturis mėnesius. Ji buvo pripažinta kalta dėl I. Kakehi nužudymo ir nuteista mirties bausme pakariant. Moters dalyvavimas kitose mirties bylose, įskaitant pirmojo vyro mirtį 1994 m., negalėjo būti patvirtintas: jo kūnas, kaip ir kitų vyrų, buvo kremuotas.

2019 m. Chisako gynyba pateikė apeliaciją, kuri pasiekė Japonijos Aukščiausiąjį Teismą. Nuosprendis liko galioti, bet niekada nebuvo įvykdytas. 2024 m. gruodžio 26 d. Chisako, kuriai tuo metu buvo 78 metai, mirė savo kalėjimo kameroje.