Natalja Vedenina savo gyvenimą pavertė serialo verta istorija. Būdama 50-ies, kai moterys paprastai nustoja galvoti apie savo asmeninį gyvenimą, ji beprotiškai įsimylėjo gražų jaunuolį Paulą iš Nigerijos. Jie greitai įveikė kalbos barjerą ir netrukus geografinės ribos jiems netapo kliūtimi – Paulas persikėlė į Čerepovecą (Rusija) būti su savo mylimąja.

Tačiau jų laimė buvo trumpalaikė. Po poros metų jaunuolis mirė, palikdamas našlei du įpėdinius, skolas ir neišvengiamą mylimojo ilgesį. Natalja juokaudavo, kad bus laiminga ir po jo mirties ir ištekės dar kartą sulaukusi 70-ies. Tačiau gyvenimas turėjo kitų planų. Ji nesulaukė 70-ies. Nigerijos princo našlė vėl susitiko su savo mylimuoju.

Atsisveikindami su ja artimieji vienbalsiai pastebėjo: Natalja mokėjo džiaugtis viskuo, net ir pačiais menkiausiais dalykais, ir labai mylėjo gyvenimą. Net paskutiniai jos žodžiai buvo: „Noriu gyventi“. Ir jos istorija yra bene vingiuočiausias kelias ieškant laimės.

„Visur buvo gerai – ir gyvenime, ir sekse“

Natalija užmezgė romaną su Paulu po nelaimingos santuokos, buvusio vyro neištikimybės, augančio sūnaus ir daugelio metų darbo ligoninės slaugytoja. Su sosto įpėdiniu, kuris buvo 18 metų jaunesnis už Nataliją, ji susipažino socialiniuose tinkluose. Nepaisant kalbos barjero, pora greitai įsimylėjo.

„Aš nekalbėjau angliškai ir jokia kita afrikietiška kalba. Bendravome per vertėją. Praėjo keleri metai nuo mūsų susirašinėjimo, ir jis pakvietė mane į Nigeriją. Mes visada ir visur gerai leidome laiką – ir gyvenime, ir sekse“, – gyrėsi Natalija populiarioje Andrejaus Malachovo pokalbių laidoje.

Natalija ir Paulas pirmiausia susituokė Nigerijoje, o vėliau Čerepovece, kur gyveno N. Vedenina. Pora apsigyveno Rusijoje, o 2017 m. jiems gimė du vaikai.

Praėjus metams po vaiko gimimo, Paului, pramogaujančiam naktiniame klube, sustojo širdis. Natalija negailėjo lėšų laidotuvėms ir paėmė paskolą specialiai angelo formos paminklui pastatyti.

„Nuo pat mūsų pažinties pradžios jis mane vadino „mano angelu“. Dabar jaučiuosi lyg vos būčiau gyva. Kadangi jo nebėra, būsiu šalia jo“, – su ašaromis prisiminė Natalija.

„Aš juos prakeikiu“

Nespėjus N. Vedeninai apraudoti savo sielvarto, ant slenksčio pasirodė Paulo brolis Michaelas. Kitas svečias iš Nigerijos pareiškė, kad pagal jų taisykles žmona yra paveldima, todėl Natalija ir vaikai priklauso jam.

„Esame kraujo broliai. Jo vaikai yra mano vaikai. Mes rūpinamės žmonėmis. Esmė ne pinigai, o meilė ir jausmai, rūpestis ir šeima“, – pareiškė Michaelas.

Tačiau pagalba buvo tik tariama. Jos naujasis vyras nusprendė, kad kadangi Natalija priklauso jam, tai ir visi jos daiktai priklauso jam. Michaelas išnešė iš namų dalį elektronikos ir išėjo.

Susidūrusi su skolomis ir palikta su dviem vaikais, Natalija prisiminė, kad būdama susituokusi su Paulu, ji ne kartą jam davė dideles pinigų sumas jų namui Nigerijoje atstatyti – galbūt ji jį vis dar turėjo. Ji susikrovė daiktus ir išskrido į velionio vyro gimtinę. Vietoj prabangios trobelės su žydinčiu sodu ji rado tik griuvėsius ir piktus giminaičius.

„Tegul jo žmona seka mano sūnų ir sužino, kur yra pinigai ir namas. Tuos žmones, kurie prisidėjo prie mano sūnaus mirties, aš prakeikiu; jie neišgyvens“, – vietoj nuoširdaus pasveikinimo jai pasakė Natalijos uošvė.

Natalija ignoravo piktus uošvės žodžius, grįžo namo ir visiškai apie juos pamiršo. Ji vėl užsiregistravo pažinčių svetainėje ir antrą kartą bandė susirasti meilę. Jos naujas pasirinkimas vėl buvo vyras iš Afrikos – 30-metis policininkas Orlandas. Jisteigė esąs beprotiškai įsimylėjęs N. Vedeniną ir norėjo jai pasipiršti, bet jo tėvai tam priešinosi.

„Nenoriu, kad mano sūnus vestų Natašą. Jos pirmasis vyras Paulas mirė, ir mes su žmona net nežinome, kodėl. Esu tikras, kad Nataša kažką slepia. Bijau dėl savo sūnaus“, – pareiškė Orlando tėvas.

Nepaisant apribojimų, jaunas mylimasis išskrido į Čerepovecą prisijungti prie Natalijos. Jis gyveno su moterimi iki pandemijos, bet tada grįžo namo ir jų bendravimas nutrūko.

Natalija ilgai nebuvo viena. Netrukus ji ištekėjo už 27 metais jaunesnio Fiodoro Pomorovo.

„Noriu gyventi“

Natalija su savo jaunu vyru pasirodė įvairiose laidose, pasakodami savo istoriją ir kurdami ateities planus. Tačiau moteris pastebėjo, kad jos sveikata sparčiai blogėja.

„Nuo pat pradžių jai buvo plaučių edema. Tada atsirado aritmija, o kraujospūdis šoktelėjo iki 220. Visos tos tabletės, vartojamos dideliais kiekiais, matyt, padidino jos cukraus kiekį kraujyje“, – sako paskutinis Natalijos vyras Fiodoras.

N. Vedenina dažnai gulėdavo ligoninėje dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, kuris galėjo siekti 26 vienetus. Jos kojos vis labiau tindavo, ir moteris vos galėjo paeiti.

Natalijos būklė sparčiai blogėjo, ir gydytojai nieko negalėjo padaryti. Jiems teko amputuoti moters pėdą. N. Vedenina iki pat pabaigos puoselėjo viltį, kad po operacijos jos gyvenimas pagerės, o ligos atslūgs.

„Noriu gyventi. Rytoj man operacija, jie nusprendė amputuoti šią koją. Štai ir viskas. Tvirtai stovėjau ant žemės. Na, toks likimas“, – rašė ji savo vyrui prieš guldamasi po peiliu.

Po Natalijos operacijos moteriai išsivystė komplikacijos ir ji mirė.

„Neabejotinai buvo prakeiksmas“

Fiodoras dėl mylimosios mirties kaltina nesėkmingą kelionę į Nigeriją aplankyti giminaičių. Būtent po šios kelionės N. Vedenina susirgo ir sirgo visą laiką. Vyrass negali atsikratyti jausmo, kad moteris buvo prakeikta. Tai patvirtina ir Paulo dėdė Deividas, kuris pakeitė jo sūnėną sosto įpėdinio poste.

„Žinau, kad Natalijos santykiai su Paulo tėvais nebuvo patys geriausi, ypač su jo motina. Tai nebuvo vien fizinis smurtas. Prakeiksmas tikrai buvo. Turime prisiminti, kad Paulo motina neturėjo galimybės matytis su savo anūkais; tai galėjo sukelti nesusipratimų, kurie peraugo į prakeiksmą“, – sakė Deividas.

Natalijos artimieji vis dar negali susitarti dėl pagrindinės mirties priežasties. Dabar juos neramina kitas klausimas: kas nutiks jos nepilnamečiams vaikams. Vyriausias N. Vedeninos sūnus yra fronte ir kariauja prieš ukrainiečius, bet jis turi žmoną Kseniją, kuri norėtų pasiimti berniukus. Tačiau vaikų teisių apsaugos tarnybos dar nedavė leidimo.

„Vaikų teisių apsaugos tarnybos man pasakė: „Negalime atsivežti vaikų nei į jūsų, nei į šį (Natalijos butą – red. past.)“. Jie griežtai atsisakė; vaikai keliauja į vaikų namus. Šiuo metu svarstome apie buto įsigijimą“, – laidoje kalbėjo Ksenija.