Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti žinia apie tai, kad su viena agresyviausių vaikystės smegenų auglių forma kovojęs septynmetis Neitanas paliko šį pasaulį. Šiuo metu tūkstančių lietuvių širdis suvirpinusio berniuko artimieji prašo visų maldos.

Mažasis Neitanas mirė apsuptas artimųjų.

Socialinio tinklo „Facebook“ „Neitano kova“ puslapyje, kuriame anksčiau buvo dalijamasi septynmečio istorija, šįkart buvo pranešta žinia apie skaudžią netektį.

„Apsuptas mylimų žmonių jis ramiai iškeliavo.

Buvome šalia iki pat paskutinio atodūsio – kalbėjome jam, kaip stipriai jis mylimas, glostėme, laikėme, bučiavome.

Atsisveikinimo informacija pasidalinsime vėliau.

Meilė amžina. Ilsėkis ramybėje, mūsų šviesa.

Labai prašau visų pasimelsti“, – rašoma Facebook“ „Neitano kova“ puslapyje.

„2025 m. per Mindaugines, ilgąjį liepos 6-osios savaitgalį, važiavome stovyklauti. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Neitaną pradėjo pykinti. Pagalvojome, kad jis galbūt apsinuodijo zefyrais, kuriuos kepėme vakare ant laužo. Tačiau buvo keista, kad vėmė ne maistu, bet skysčiu. Tą dieną jis nevalgė ir atrodė, kad sveikata pagerėjo. Tačiau pykinimas visiškai nedingo, todėl pirmadienį nuėjo pas šeimos gydytoją į polikliniką“, – apie pirmuosius ligos simptomus yra pasakojusi Neitano mama.

Poliklinikoje paskirti kraujo tyrimai, rekomenduota toliau laikytis dietos. Pasak motinos, sūnaus beveik nebepykino, tačiau atsirado kitas simptomas – galvos skausmas.

„Jis buvo įdomus: išgėrus ibuprofeną, skausmas praeidavo vos ne iškart – per 10 minučių. Sūnus toliau lakstydavo, bėgiodavo, jausdavosi lyg niekur nieko... Vis dėlto gydytoja nusprendė nusiųsti papildomiems tyrimams pas neurologą. Apie tai kalbėjome ketvirtadienį, per savaitgalį turėjome stebėti situaciją ir – „jeigu kas“ – važiuoti į Skubios pagalbos skyrių. Savaitgalį to nepadarėme, tačiau, kadangi sūnaus savijauta negerėjo, pirmadienį nuvažiavome į Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vaikų priėmimą“, – pasakojo motina.

Patikrinus neurologinius požymius, skirta kompiuterinė tomografija.

„Atsakymo laukėme ilgai, bet jau belaukdami supratome, kad kažkas blogai. Budėjusi medicinos darbuotoja paklausė, ar atvažiavome po galvos sutrenkimo. Kai pasakiau, kad ne, ji nuleido galvą, o man per visą kūną „nuėjo“ bloga nuojauta. Galiausiai atėjo mus priėmusi gydytoja ir pasakė, kad žinios – ne tokios, kokių tikėtasi: galvoje rastas darinys“, – vieną sunkiausių akimirkų prisiminė Deimantė.

Nors iki tol jokių simptomų berniukas nejuto, rastas darinys buvo didelis – 3-4 cm: „Manęs gydytoja klausė, ar nesijautė pusiausvyros problemų. Bet nieko panašaus nebuvo – jis be jokių problemų vaikštinėjo kelmais, ėjo „per lieptelį“. Atrodė, kaip sveikas žmogus, išskyrus tai, kad jį pykino ir skaudėjo galvą.“

Deimantė neslėpė, kad sunkiausia buvo ištverti žinojimą, kad kol kas Neitano liga nėra pagydoma: „Niekur pasaulyje nėra žmonių, kad kažkur būtų išgiję.“

Ieškodami būdo pratęsti sūnaus gyvenimą, tėvai stengėsi, kad jis gyventų kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą.

„Per rudens atostogas buvome išvykę į Tenerifę, nes Neitanas labai norėjo atostogauti, nes vasarą teko praleisti ligoninėse. Viskas buvo tikrai neblogai iki lapkričio, kai pradėjo vemti... “, – žurnalistams yra pasakojusi berniuko mama.