„Juodosios našlės“ fenomenas vadinamas Rusijos visuomenės nuosmukio įrodymu.

Rusijos regionuose vis dažniau pasitaiko fiktyvių santuokų su kariais, išvykstančiais kovoti į Ukrainą. Moterys registruoja savo santykius su vienišais kariais, kad gautų vyriausybės išmokas jų mirties atveju. Žurnalas „Foreign Policy“ tiria vadinamąjį „juodosios našlės“ fenomeną.

Leidinyje cituojama 40 metų Sergejaus Chandožkos iš Briansko srities istorija, apie kurią plačiai rašė Rusijos žiniasklaida. Chandožka 2023 m. spalį vedė Eleną Sokolovą, vietos kariuomenės verbavimo biuro darbuotoją. Kitą dieną jis buvo išsiųstas į frontą ir po kelių mėnesių mirė. Po mirties Sokolova pareikalavo teisinės kompensacijos, tačiau Chandožkos brolis teisme užginčijo santuoką.

Teismas galiausiai pripažino santuoką fiktyvia ir nustatė, kad ji buvo sudaryta siekiant gauti išmokas. Kaip pažymi „Foreign Policy“, tokios schemos vis dažniau atskleidžiamos įvairiuose Rusijos regionuose, o kai kuriais atvejais netgi buvo iškeltos baudžiamosios bylos.

Straipsnio autorius pažymi, kad tokiose praktikose dalyvaujančios moterys elgiasi sąmoningai. Jos sąmoningai renkasi vienišus, socialiai pažeidžiamus vyrus be artimų giminaičių, kad nereikėtų dalytis išmokomis su kitais įpėdiniais.

Tyrimas parodė, kad šiame procese dalyvauja ne tik pačios „juodosios našlės“, bet ir ligoninės, karo prievolės, civilinės metrikacijos biurų ir policijos darbuotojai, kurie padeda paspartinti santuokas arba teikia informaciją apie potencialius kandidatus.

Kompensacija už kario mirtį gali siekti iki 13 mn. rublių (daugiau kaip 138 tūks. eurų – Red.), o tai yra dideli pinigai skurdesniuose Rusijos regionuose.

„Foreign Policy“ tokių schemų plitimą sieja su karo meto ekonomika. Leidinyje pažymima, kad gilus skurdas, socialinių išlaidų mažinimas ir didėjanti regionų priklausomybė nuo karinių atlyginimų sukuria „iškreiptas paskatas“, kai kareivio mirtis tampa ekonominiu ištekliumi. Atsižvelgiant į tai, kai kurios moterys fiktyvias santuokas laiko vienintele išeitimi iš skurdo.

Leidinyje daroma išvada, kad valstybė praktiškai neturi šios problemos sprendimo. Net jei fiktyvi santuoka anuliuojama, kompensacija jau išmokėta, o kareivis mirė. Baudžiamosios sankcijos už tokias santuokas svarstomos federaliniu lygmeniu, tačiau įrodyti motyvą teisme yra itin sunku. „Foreign Policy“ tai vadina sisteminės krizės, kai karas ir skurdas paverčia žmogaus gyvybę kovos už išlikimą įrankiu, apraiška.