Praėjusios kadencijos Seimui nutarus, kad mokestis už kolumbariumo nišas sukuria nelygybę, jos imtos dalinti nemokamai. Tačiau gana greitai nebeliko ko dalinti.

Nemokamai skiriamos nišos sparčiai užsipildė, o naujų kolumbariumų nebepastatoma. Tad dabartinis Seimas vėl svarstys kolumbariumų nišų apmokestinimą.

Lapkričio 1-ąją sukako treji metai, kai savivaldybių lėšomis pastatytų kolumbariumų nišos dalijamos nemokamai.

Iki tol už šią amžino poilsio vietą surinktos lėšos būdavo skiriamos naujiems kolumbariumams statyti. Tačiau Seimui nutarus, kad imant pinigus už nišą, kai kapavietė skiriama nemokamai, sukuriama nelygybė, mokesčio buvo atsisakyta.

„Kai tik Lietuvoje buvo pastatyti pirmieji kolumbariumai, iš karto jų nišos pradėtos pardavinėti. Jas parduoti reikėjo, kad vyktų kolumbariumų plėtra. Sustabdžius nišų pardavimą, sustojo ir statybos“, – konstatavo Seimo narys Tomas Tomilinas.

Jo iniciatyva Seimas nutarė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus ir Rinkliavų įstatymo papildymą.

Jei papildymas ir pakeitimai bus priimti, savivaldybės nišas kolumbariumuose vėl galės pardavinėti.

„Dabar didžiuosiuose miestuose kolumbariumus stato ir nišas pardavinėja privatininkai. Jie ir diktuoja kainas. Jei ir savivaldybėms būtų suteikta teisė už jų pastatytų kolumbariumų nišas imti pinigus, neabejoju, šios jos tikrai būtų pigesnės. Kainas būtų priversti mažinti ir privatininkai“, – įsitikinęs T. Tomilinas.

Seimūnui kolumbariumas ir kapavietė – ne tas pats

Pasak T. Tomilino, savivaldybių vadovų kalbos, jog kolumbariumų statyboms biudžetuose trūksta pinigų, jį ir motyvavo siūlyti grąžinti ankstesnę tvarką, kai nišos buvo pardavinėjamos. Jis neslėpė, jog pateikęs Seimui tokią idėją, išgirdo ir priešingų nuomonių.

Nišų apmokestinimą jau spėta sarkastiškai įvardinti numirėlių mokesčiu.

Paties T. Tomilino teigimu, jį teisingiau būtų vadinti kolumbariumų plėtros mokesčiu.

Išplatinus informaciją, kad imamasi iniciatyvos apmokestinti kolumbariumų nišas, pasigirdo komentarų, o kodėl tuomet neimamas mokestis už kapavietę, nes ir kapinių plėtrai reikalinga žemė savivaldybėms kainuoja.

„Kapinių žemė yra šventa, apie jos apmokestinimą dalijant kapavietes negali būti ir kalbos, tai netgi būtų amoralu“, – pabrėžė T. Tomilinas.

Netrukus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus ir Rinkliavų įstatymo papildymą imsis svarstyti vienas iš Seimo komitetų.

Panevėžiečių į Seimą išrinktas Ramūnas Vyžintas teigė dar nesusipažinęs su siūlomais įstatymų pakeitimais, kuriais remiantis būtų apmokestintos kolumbariumų nišos.

„Kol dar nesu išsamiai susipažinęs su parengtais dokumentais, manau, kad apmokestinti kolumbariumų nišas nėra teisinga. Jei savivaldybės randa lėšų išpirkti žemei, reikalingai kapinėms plėsti, turėtų rasti pinigų ir kolumbariumų statybai“, – įsitikinęs R. Vyžintas.

Numatytos statybos

Panevėžio savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Dariaus Linkono teigimu, svarstant 2026 metų miesto biudžetą, bus svarstomas ir klausimas, ar skirti lėšų šalia Kristaus Karaliaus kapinių numatytam statyti kolumbariumui. Jau prieš metus parengtas techninis projektas 2595 nišų kolumbariumo tarp Kristaus Karaliaus katedros kapinių Ramygalos gatvėje ir Žagienio gatvės.

Svarstydami pernykštį biudžetą miesto Tarybos nariai lėšų jam statyti neskyrė.

Laisvų nišų neliko

O štai Šilaičių kapinių kolumbariume visos 935 nišos jau užimtos. Jų nebeliko šių metų pradžioje.

Šis kolumbariumas iškilo 2014-aisiais. Tuomet pastatyta pirmoji dalis – 424 nišos. Už jas parduodant surinktas lėšas 2020 metais pastatyta dar 511 nišų.

Šios užpildytos per penkerius metus.

Įvertinus kolumbariumo nišų paklausą, buvo užsakytas ir 2024 metais parengtas kolumbariumo, numatyto prie Kristaus Karaliaus katedros kapinių, projektas. 1,6 hektaro teritorijoje suprojektuota 14-iolika atskirų kolumbariumo statinių, vadinamųjų boksų. Kiekviename jų – nuo 15 iki 30 nišų po keturias vietas urnoms.