Jau kurį laiką Izraelis atakuoja Irano branduolinius objektus, karinius taikinius ir privačius namus, daugiausia šalies vakaruose ir aplink sostinę Teheraną. Nors šie smūgiai vykdomi iš oro, Izraelio žvalgybos tarnyba „Mossad“ gali atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant taikinius ir koordinuojant operacijas ant žemės.

Manoma, kad „Mossad“ agentai naudojo į šalį slapta įvežtus dronus, kad išjungtų Irano oro gynybą. Irano valdžia anksčiau pripažino įtarianti, kad Izraelio žvalgyba prasiskverbė į jų saugumo pajėgas.

Izraeliui per trumpą laiką nuo birželio 13 d. pavyko nužudyti nemažą skaičių pagrindinių karinių lyderių ir branduolinių mokslininkų, o tai reiškia, kad jis turėjo tikslios informacijos apie jų buvimo vietą.

Įvertinti „Mossad“ vaidmenį šioje istorijoje yra sunku – Izraelis retai komentuoja organizacijos veiksmus, o šalyje yra ir kitų žvalgybos struktūrų. Tačiau štai kas žinoma apie žymiausias šios specialiosios žvalgybos tarnybos operacijas praeityje.

„Mossad“ sėkmės

Nužudytas „Hamas“ politinio biuro vadovas

„Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyehas buvo nužudytas 2024 m. liepos 31 d., kai jis lankėsi Teherane. Jis apsistojo svečių namuose. Iš pradžių Izraelis neigė atsakomybę, tačiau po kelių mėnesių Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pripažino, kad už nužudymą atsakingas Izraelis.

I. Haniyeho mirties aplinkybės lieka neaiškios. „Hamas“ politinio biuro pirmininko pavaduotojas Khalilas al-Hayya spaudos konferencijoje sakė, kad tai buvo raketos smūgis ir kad raketa pataikė tiesiai į I.Haniyeho. Jis citavo šalia buvusius liudininkus.

Tačiau „The New York Times“, remdamasis septyniais pareigūnais, pranešė, kad I. Haniyehą nužudė sprogstamasis įtaisas, kuris buvo slapta įtaisytas dar prieš du mėnesius pastate, kuriame jis gyveno. BBC negali patvirtinti nė vienos iš šių versijų.

Tai buvo viena iš daugelio sėkmingų Izraelio operacijų prieš “Hamas“ lyderius. Nuo palestiniečių kovotojų išpuolio 2023 m. spalio 7 d. Izraelis nužudė daugybę grupuotės lyderių, įskaitant „Hamas“ Gazos vadovą Yahyą Sinwarą, jo brolį Mohammedą, „Hamas“ karinio sparno lyderį Mohammedą Deifą ir jo pavaduotoją Marwaną Issą.

Sprogstantys „Hezbollah“ pranešimų gavikliai

2024 m. rugsėjo 17 d. Libane vienu metu sprogo tūkstančiai pranešimų gavėjų, daugiausia tose vietovėse, kuriose aktyviai veikia “Hezbollah“. Jų naudotojai ir netoliese buvę asmenys buvo nužudyti arba sužeisti. Kitą dieną panašiai sprogo šimtai racijų.

Tai įvyko Izraelio ir „Hezbollah“ konflikto metu, kuris paaštrėjo po to, kai „Hezbollah“ spalio 7 d. apšaudė Izraelio pozicijas kitą dieną po „Hamas“ išpuolio.

Po dviejų mėnesių Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pripažino, kad tai buvo Izraelio operacija.

Pasak agentų, „Hezbollah“, to nežinodama, prieš dešimtmetį iš fiktyvios bendrovės „už gerą kainą“ įsigijo daugiau nei 16 tūkst. racijų, o vėliau taip pat nusipirko 5 tūkst. pranešimų siųstuvų.

„Mossad“ operacija daugiausia buvo nukreipta prieš “Hezbollah“ narius, tačiau buvo ir aukų. Sprogimai vyko visur, įskaitant prekybos centrus. Ligoninės buvo perpildytos sužeistųjų, daugelis iš kurių buvo sunkiai sužeisti.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas operaciją pavadino karo nusikaltimu.

Mohseno Fakhrizadeho nužudymas

2020 m. lapkritį Absardo mieste, į rytus nuo Teherano, buvo apšaudytas Mohseno Fakhrizadeho, žymiausio Irano branduolinės energetikos mokslininko, kortežas. M. Fakhrizadehas buvo pašautas nuotoliniu būdu valdomu kulkosvaidžiu su dirbtinio intelekto sistema.

“Pataikyti į judantį taikinį tokiu chirurginiu tikslumu nesukeliant civilių aukų įmanoma tik turint operatyvinę žvalgybą vietoje“, – tuo metu rašė BBC persų žurnalistas Jiaras Golas.

2018 m. balandį B. Netanyahu surengė specialiai sušauktą spaudos konferenciją, kurioje parodė dešimtis aplankų, kuriuose, jo teigimu, buvo dokumentai, susiję su Irano branduoline programa. Jis teigė, kad medžiagas pavogė „Mossad“ agentai per drąsų reidą sandėlyje, esančiame vos už 30 km nuo Teherano – šį teiginį vėliau patvirtino tuometinis Irano prezidentas Hassanas Rouhani.

Izraelio ministras pirmininkas pabrėžė M. Fakhrizadeho vaidmenį toje, ką jis vadino slapta branduolinių ginklų programa:

„Dr. Mohsen Fakhrizadehas... atsiminkite tą vardą“, – pakartojo jis. Iranas anksčiau apkaltino Izraelį keturių kitų Irano branduolinių mokslininkų nužudymu nuo 2010 iki 2012 m.

Mahmoudas al-Mabhouhas: pasmaugtas, bet mirtis atrodė natūrali

2010 m. Dubajaus viešbutyje buvo nužudytas „Hamas“ karinis lyderis Mahmoudas al-Mabhouhas.

Iš pradžių jo mirtis atrodė natūrali, tačiau Dubajaus policija, peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir nustačiusi dalyvavusius asmenis, sugebėjo nustatyti, kad tai buvo žmogžudystė.

Vėliau policija pranešė, kad M. al-Mabhouhas buvo nutrenktas elektros srove, o po to pasmaugtas.

Manoma, kad operacijai vadovavo „Mossad“, todėl kilo Jungtinių Arabų Emyratų diplomatinis pasipiktinimas.

Tačiau Izraelio diplomatai tvirtino, kad nėra jokių įrodymų, jog „Mossad“ būtų dalyvavęs žmogžudystėje.

Yahya Ayyashas žuvo sprogus telefonui

Vienas iš „Hamas“ karinio sparno lyderių Yahya Ayyashas buvo nužudytas 1996 m., kai į „Motorola Alpha“ mobilųjį telefoną buvo padėta 50 gramų sprogmenų.

Y. Ayyashas buvo pagrindinis „Hamas“ bombų gamintojas. Jis organizavo sudėtingus išpuolius prieš Izraelio taikinius.

2019 m. pabaigoje Izraelis išslaptino kai kurias operacijos detales, o Izraelio televizijos 13 kanalas parodė paskutinio Y. Ayyasho telefono skambučio su tėvu įrašą.

Operacija „Broliai“

Devintojo dešimtmečio pradžioje „Mossad“ – ministro pirmininko Menachemo Begino įsakymu – per Sudaną į Izraelį slapta pervežė daugiau nei 7000 Etiopijos žydų, naudodamas netikrą nardymo kurortą kaip priedangą.

Kadangi Sudanas buvo priešiška šalis, Arabų Lygos narė, grupė „Mossad“ agentų veikė labai slaptai: jie įkūrė „kurortą“ Sudano Raudonosios jūros pakrantėje ir naudojo jį kaip bazę.

Dieną jie apsimetinėjo viešbučio darbuotojais, o naktį slapta gabeno žydus, kurie pėsčiomis kirto sieną iš kaimyninės Etiopijos – oru ir jūra.

Operacija truko mažiausiai penkerius metus, ir kai ji buvo atskleista, „Mossad“ agentai jau buvo pabėgę.

Atpildas už žmogžudystes Miuncheno olimpinėse žaidynėse

1972 m. palestiniečių kovotojų grupuotė „Juodasis rugsėjis“ Miuncheno olimpinėse žaidynėse nužudė du Izraelio olimpinės komandos narius ir paėmė įkaitais dar devynis. Visi įkaitai vėliau buvo nužudyti per nesėkmingą Vakarų Vokietijos policijos gelbėjimo operaciją.

Vėlesniais metais „Mossad“ pradėjo ieškoti įtariamųjų, dalyvavusių išpuolime. Tarp taikinių buvo ir Mahmoudas Hamshari.

Jis žuvo nuo sprogstamojo įtaiso, paslėpto telefone jo bute Paryžiuje. M. Hamshari per sprogimą neteko kojos ir vėliau mirė nuo patirtų sužalojimų.

Operacija buvo pavadinta „Dievo rūstybe“.

Operacija „Entebbe“

1976 m. Ugandoje įvykdyta operacija „Entebbe“ laikoma viena sėkmingiausių Izraelio karinių misijų. Operaciją vykdė kariuomenė, o žvalgybos duomenis teikė „Mossad“.

Du Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto nariai ir du vokiečių bendrininkai užgrobė lėktuvą, skridusį iš Tel Avivo į Paryžių, ir nukreipė jį į Ugandą. Įkaitai, keleiviai ir įgulos nariai buvo laikomi Entebbės oro uoste. Keleiviai, turintys ne Izraelio pasus ir nežydiškas pavardes, buvo paleisti, palikdami 105 įkaitus. Izraelio specialiosios pajėgos šturmavo oro uostą ir išlaisvino beveik visus įkaitus. Operacijos metu žuvo trys įkaitai, visi užgrobėjai, keli Ugandos kareiviai ir operacijos vadas Yonatanas Netanyahu, dabartinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu brolis.

Nacių karininko Adolfo Eichmanno sugavimas

Vienas garsiausių „Mossad“ pasiekimų buvo nacių karininko Adolfo Eichmanno, kuris slapstėsi Argentinoje, sugavimas 1960 m. Eichmannas žinomas kaip „Holokausto architektas“. Po Antrojo pasaulinio karo jis slapstėsi keliose šalyse, galiausiai apsigyveno Argentinoje.

14 „Mossad“ agentų komanda jį susekė, pagrobė ir nugabeno į Izraelį, kur jis buvo teisiamas ir galiausiai įvykdytas mirties bausmė.

Garsiausios nesėkmės

Ne kiekviena operacija vyko pagal planą, ir specialusis būrys per savo istoriją patyrė rimtų nesėkmių.

2023 m. spalio 7 d.

„Hamas“ išpuolis prieš Izraelio miestus netoli Gazos sienos 2023 m. spalio 7 d. užklupo šalį netikėtai. „Mossad“ nežinojimas apie gresiantį išpuolį laikomas didele nesėkme.

Pasak Izraelio valdžios institucijų, per spalio 7 d. išpuolį žuvo apie 1200 žmonių, daugiausia civilių. 251 žmogus buvo paimtas įkaitais ir išvežtas į Gazą.

Reaguodamas į „Hamas“ išpuolį, Izraelis pradėjo karą Gazos Ruože, per kurį, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos, jau žuvo daugiau nei 55 tūkst. žmonių, dauguma jų – civiliai.

Jom Kipuro (Paskutinės teismo dienos) karas

Beveik prieš 50 metų Izraelis buvo panašiai užkluptas netikėtai.

1973 m. spalio 6 d. Egiptas ir Sirija surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, siekdami susigrąžinti Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas. Tai įvyko per Jom Kipurą, žydų išpirkimo dieną arba, kitaip tariant, per Paskutinės teismo dienos dieną.

Egipto pajėgos kirto Sueco kanalą patirdamos tik dalį tikėtųsi nuostolių, o Sirijos pajėgos puolė Izraelio pozicijas ir prasiveržė į Golano aukštumas.

Sovietų Sąjunga tiekė ginklus Sirijai ir Egiptui, o Jungtinės Valstijos – skubiai Izraeliui.

Izraeliui pavyko atstumti artėjančias pajėgas, ir karas baigėsi spalio 25 d., praėjus keturioms dienoms po JT rezoliucijos, raginančios nutraukti karo veiksmus.

Nesėkmingas pasikėsinimas nužudyti „Hamas“ lyderį Mahmoudą al-Zaharą

2003 m. Izraelis surengė oro smūgį „Hamas“ lyderio Mahmoudo al-Zaharo namams Gazoje.

Nors M. al-Zaharas išgyveno, per išpuolį žuvo jo žmona ir sūnus Khaledas, taip pat keli kiti žmonės.

Bombardavimas visiškai sugriovė namus, parodydamas rimtas karinių operacijų tankiai apgyvendintose vietovėse pasekmes.

Nesėkmingas pasikėsinimas nužudyti „Hamas“ lyderį Khaledą Meshaalą

1997 m. Izraelis bandė Jordanijoje nunuodyti Khaledą Meshalą – ši operacija sukėlė didelę diplomatinę krizę. Bandymas nepavyko, Izraelio agentai buvo sugauti, o Izraelis buvo priverstas suteikti priešnuodį, kad išgelbėtų K. Meshalo gyvybę.

Tuometinis „Mossad“ vadovas Danny Yatomas asmeniškai atskrido į Jordaniją padėti K. Meshalui.

Šis incidentas rimtai įtempė Izraelio ir Jordanijos, kuri neseniai pasirašė taikos sutartį, santykius.

Lavono reikalas

1954 m. Egipto valdžia sužlugdė Izraelio operaciją, žinomą kaip „Susanna“.

Planas buvo padėti bombas Amerikos ir Didžiosios Britanijos objektuose Egipte, siekiant daryti spaudimą Didžiajai Britanijai išlaikyti karinį buvimą Sueco kanalo zonoje.

Šis incidentas tapo žinomas kaip Lavono byla, pagal tuometinį Izraelio gynybos ministrą Pinhasą Lavoną, kuris, kaip manoma, dalyvavo planuojant operaciją.