Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
2025 SAUSIO 26 D. | Nekrologas.lt
„Mirties angelas“: istorija apie serijinę žudikę, kuri keršijo vyrams

Aileen Wuornos atvejis sulaukė didelio atgarsio po to, kai pasirodė filmas „Monstras“ su aktore Charlize Theron, tačiau tikroji jos istorija yra daug baugesnė nei fantastika.

Kas gi privertė moterį įvykdyti septynias žiaurias žmogžudystes ir kaip baigėsi antrosios moters maniakės JAV istorijoje byla?

Jei psichiatro būtų paprašyta apibūdinti vaikystę, kuri neišvengiamai paverstų vaiką žudiku, jis papasakotų apie amerikietę serijinę žudikę A. Wuornos (antrą po Lavinia Fisher, apie kurią anksčiau rašėme straipsnyje: "Istorija apie pirmąją serijinę žudikę – legenda tapusią mirties viešbučio šeimininkę). Psichologinis ir fizinis smurtas, daugybė sunkių išbandymų ir visiškas nesupratimas, kas yra gėris – būtent tai mūsų straipsnio heroję pavertė pabaisa, kuri nepažino gailesčio ar užuojautos.

Aileen Carol Wuornos gimė 1956 m. vasario 29 d. Ročesteryje, Mičigano valstijoje. Merginos mama Diana Wuornos ištekėjo už Aileen tėvo Leo Pittmano būdama 14 metų – jų santuoka truko vos dvejus metus ir nutrūko likus keliems mėnesiams iki dukros gimimo. Netrukus Leo buvo suimtas dėl kaltinimų tvirkinimu ir pasikėsinimu nužudyti nepilnametį berniuką, o kiek vėliau vyrui buvo diagnozuota šizofrenija – kalėjime jis nusižudė.

Beje, D. Wuornos nebuvo patenkinta vienišos mamos statusu – po kelerių nelaimingų metų su dukra mergina nusprendė mažylį palikti prižiūrėti savo tėvams – Larry ir Aileen. Deja, pačios Aileen seneliai nebuvo patys geriausi jos globėjai – abu piktnaudžiavo alkoholiu ir beveik nesidomėjo anūkės gerove. Pati A. Wuornos pranešė, kad persikėlus gyventi į naujus namus jos pačios senelis ne kartą ją tvirkino ir kartą išprievartavo, tačiau žmogžudysčių tyrimo metu ją apžiūrėję psichiatrai suabejojo ​​šiuo faktu.

Be to, Aileen taip pat skriaudė brolis (mergaitės tėvai susilaukė dar vieno vaiko), ji lytiškai santykiavo su klasės draugais mainais į gėrimą ir cigaretes, o būdama 14 metų pastojo nuo nepažįstamo vyro (galbūt vieno iš senelio pažįstamų) ir pagimdė berniuką, kuris buvo išsiųstas į vaikų namus. Po šio įvykio mergina nusprendė palikti mokyklą, o netrukus mirė jos močiutė Aileen, o tada L. Wuornos išvarė anūkę iš namų.

Kai nergaitei buvo 15 metų, negalėdama užsidirbti pinigų pragyvenimui pati, Aileen ėmėsi prostitucijos,. Pinigų, kuriuos ji uždirbo pardavinėdama savo kūną, vos užtekdavo maistui, todėl mergina gyveno miške, esančiame prie velionės močiutės namų.

Tik 1974 m., kai A. Wuornos buvo 18 metų, ji pirmą kartą buvo suimta dėl viešosios tvarkos pažeidimo, vairavimo išgėrus ir šaudymo iš ginklo. Kelerius metus praleidusi kalėjime, Aileen buvo paleista ir persikėlė į Floridą, kur 1976 m. sutiko savo pirmąjį ir vienintelį vyrą – 69 metų verslininką Lewisą Gratzą Fellą. Deja, santuoka truko neilgai – praėjus kelioms savaitėms po vestuvių, A. Wuornos užpuolė savo vyrą jam priklausančia lazdele, todėl teismo sprendimu jai buvo uždrausta artintis prie Lewiso. Vėl susidūrusi su skurdu ir be gyvenimo plano, A. Wuornos grįžo į savo gimtąjį miestą ir prie senų įpročių, o netrukus vėl buvo suimta už chuliganizmą ir užpuolimą.

Po to sekė nauja nusikaltimų ir areštų serija – 1976–1986 metais Aileen buvo ne kartą suimta dėl ginkluoto užpuolimo, plėšimų, automobilių vagysčių, asocialaus elgesio, dokumentų klastojimo, vagystės ir užpuolimo. Dar kartą palikusi pataisos namų sienas A. Wuornos susitiko su moterimi Tyria Moore, kuri dirbo kambarine, ir netrukus jos pradėjo gyventi kartu už tuos pinigus, kuriuos Aileen uždirbdavo viešnamyje.

Paskutinis incidentas, susijęs su A. Wuornos ir jos meiluže prieš žudynes, buvo moterų išpuolis prieš naktinio klubo lankytoją – remiantis detektyvų pranešimais, Aileen ir Tyria sumušė auką alaus buteliu, o šio nusikaltimo motyvas lieka nežinomas.

Ir jau 1989-ųjų lapkritį A. Wuornos įvykdė savo pirmąją žmogžudystę. Jos auka tapo vyras, vardu Richardas Mallory, kuris Floridoje turėjo nedidelę elektronikos parduotuvę. Kaip vėliau pranešė nusikaltėlė, R. Mallory pasiūlė ją pavėžėti savo automobiliu, o paskui bandė išprievartauti. Moteris du kartus šovė jam į plaučius, ir jis mirė.

Antroji žudikės auka buvo meistras Davidas Spearsas, kuris, kaip įtariama, taip pat bandė pasimylėti su Aileen prieš jos valią – vyras gavo šešis šūvius iš 22 kalibro pistoleto į krūtinę. Tada atėjo Charleso Carskadono, Peterio Simso, Troy Bureso, Charleso Humphreyso ir Walterio Geno Antonio eilė – visos aukos buvo nužudytos pistoletu (žudikė iššovė nuo dviejų iki devynių šūvių) ir išmestos į mišką (kai kurie iš šių vyrų buvo rasti visiškai nuogi).

Paslaptingų nusikaltimų banga, nuvilnijusi per Floridą, pasėjo paniką tarp gyventojų ir pakurstė žiniasklaidos susidomėjimą – nepaisant to, kad policija iš pradžių nesiejo žmogžudysčių nuosekliai, valstijos miestuose ėmė augti isterija, žmonės pradėjo bijoti važinėti greitkeliais.

Netrukus greitkelyje policija aptiko apleistą Peteriui Simsui priklausantį automobilį, o viduje – A. Wuornos ir T. Moore pirštų atspaudus. Keli liudininkai teigė matę dvi moteris, išlipusias iš automobilio po avarijos. Po šio įvykio sekė virtinė įvykių, atvedusių policiją prie žudikės – iš kelių valstijoje esančių lombardų buvo paimtos nužudytiesiems priklausiusios vertybės, kurias, supirkėjų teigimu, pardavinėjo dvi moterys.

Žiniasklaidoje buvo pradėta akcija, kurios siekis - surasti įtariamus nusikaltėlius. A. Wuornos galiausiai buvo suimta 1991 m. sausio mėn., tačiau detektyvai nesugebėjo per apklausą jos „demaskuoti“.

Supratusi, kad Aileen yra pagrindinė įtariamoji šioje sudėtingoje byloje, policija pradėjo ieškoti jos bendrininkės T. Moore, kuri buvo suimta netrukus suimta. Mainais į liudininkės imunitetą moteris sutiko „išgauti“ prisipažinimą iš savo buvusios mylimosios – T. Moore buvo paleista ir pagal planą kelis kartus telefonu susisiekė su Aileen, prašydama pasakyti tiesą, kad policija sustabdytų jos paieškas.

Tų pačių metų sausio 16-ąją Tyrią iš kalėjimo išgelbėti nusprendusi Aileen prisipažino, ką padarė – moteris pareiškė, kad visos septynios aukos bandė ją išprievartauti, todėl jai teko gintis. Tačiau nei detektyvai, nei teismas nepatikėjo A. Wuornos versija – ji buvo pripažinta kalta dėl tyčinio septynių vyrų nužudymo.

Klausimas dėl nusikaltimų motyvo liko atviras – iš pradžių policija manė, kad žmogžudysčių serijos priežastis buvo godumas ir noras užsidirbti, tačiau teisiamąją apžiūrėję psichiatrai priėjo išvados, kad A. Wuornos buvo nukentėjusioji. Dėl vaikystėje patirtos trauminės patirties ji patyrė asocialų ir ribinį asmenybės sutrikimą, o aukas siejo su seneliu, kuris ją (arba jo draugas, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas tiksliai smurtavo) išprievartavo, kai Aileen gyveno jo namuose.

Tačiau psichikos sutrikimo faktas neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo eigai, kuriame taip pat dalyvavo ir Aileen buvusi meilužė T. Moore – moteris buvo pagrindinė kaltinimo liudytoja ir faktiškai nuteisė A. Wuornos mirties bausme. Vėliau kaltinamoji pasakė, kad, nepaisant Tyrios išdavystės, ji vis tiek ją visada mylės.

Aileen teismas truko daugiau nei dvejus metus – moteris nuolat davė skirtingus parodymus, kartais deklaruodama savo aukų nusikalstamus ketinimus, kartais atsiimdama parodymus, o visuomenė ir spauda tiesiogine to žodžio prasme ėjo iš proto, stebėdama posėdžio eigą. Atsižvelgdami į visus faktus, proceso dalyviai A. Wuornos skyrė šešias mirties bausmes – toks sprendimas sukrėtė ne tik teisiamojo advokatus, bet ir eilinius Amerikos piliečius, kurių daugelis užjautė žudikę ir tikėjo jos tiesa.

Po galutinio nuosprendžio paskelbimo žmogaus teisių aktyvistai kelis kartus pateikė apeliacinius skundus, kad užginčytų teismo sprendimą, tačiau pati Aileen teigė esanti sveiko proto ir svajojanti „kuo greičiau susitikti su Dievu“. A. Wuornos mirties bausmė buvo įvykdyta 2002 m. spalį, o prieš mirtį ji pasakė:

„Moteriai, kuri buvo išprievartauta, bus įvykdyta mirties bausmė. Ji eksploatuojama knygose, filmuose ir [kitame] mėšle! Ačiū visuomenei, kad pervažiavo man užpakalį“.

A. Wuornos istorija tapo kultūriniu reiškiniu, kai policija, psichiatrai, žurnalistai ir paprasti žmonės jai esant gyvai ir po mirties klausia, ar ji tikrai kalta dėl to, ką padarė, atsižvelgiant į vaikystės aplinkybes. Šią temą ne kartą kėlė ir autoriai bei scenaristai, sukūrę daugybę jos sunkiam likimui skirtų kūrinių, iš kurių garsiausias buvo filmas „Monstras“ su Charlize Theron, kuri atliko Aileen vaidmenį. Jis aktorei atnešė Oskarą, o A. Wuornos istorijai – viešumą ir dar daugiau klausimų, į kuriuos vargu ar bus rasti atsakymai.