Mirė dabartinis Z-patriotas, buvęs SSRS liaudies deputatas, buvęs dviejų šaukimų Rusijos Valstybės Dūmos deputatas ir „Telegram“ kanalo „Juodasis pulkininkas“ autorius Viktoras Alksnis. Jam buvo 74 metai. Apie tai savo “Telegram“ kanale pranešė jo dukra Irina Alksnis.

„Mirė mano tėtis Viktoras Alksnis. Irina Alksnis“, – rašoma pranešime. Ji pasakojo, kad gruodžio 30-osios naktį jos tėvą ištiko hemoraginis insultas, po kurio jis atsidūrė gilioje komoje.

V. Alksnis gimė 1950 m. birželio 21 d. Taštagolio mieste, Kemerovo srityje, tremtinio latvio ir rusės šeimoje. 1979–1992 m. ėjo Baltijos karinės apygardos karinių oro pajėgų inžinieriaus, vyresniojo inžinieriaus ir vyresniojo inžinieriaus – inspektoriaus pareigas. 1989 m. pavasarį V. Alksnis buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu nuo Juglos nacionalinio-teritorinio rajono Rygoje.

1990 m. pavasarį V. Alksnis buvo išrinktas Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu nuo Rygos 62-osios rinkimų apygardos Vidžemės priemiestyje. 1990 metų rudenį jis vedė užkulisines derybas su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu ir inicijavo Sąjungos ministrų – Vidaus reikalų Vadimo Bakatino ir Užsienio reikalų Eduardo Ševardnadzės atsistatydinimą bei Prezidento tarybos paleidimą.

1991 m. vasarį jis pasisakė už tai, kad SSRS liaudies deputatų kongresas sudarytų Tautos gelbėjimo komitetą. Jis nepritarė Novo-Ogarevo Sąjungos sutarties projektui, laikydamas jį antikonstituciniu ir prieštaraujančiu 1991 m. kovo 17 d. referendumo dėl „atnaujintos Sąjungos“ išsaugojimo rezultatams. Išreiškė palaikymą Valstybiniam ekstremaliųjų situacijų komitetui. Liberalioje žiniasklaidoje jis gavo slapyvardį „Juodasis pulkininkas“. Jis aktyviai priešinosi tam, kad 1991 m. rugsėjį, žlugus Valstybiniam nepaprastųjų situacijų komitetui, SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas būtų savaime išblaškytas.

1991 metų gruodį, pasirašius Belovežo susitarimą, jis buvo vienas iš tų, kurie pasirašė kreipimąsi į SSRS prezidentą ir SSRS Aukščiausiąją Tarybą su siūlymu sušaukti nepaprastąjį SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. 1992 m. buvo atleistas iš Rusijos armijos, o 1993 m. dėl kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių gavo butą Tučkovo kaime, Maskvos srities Ružos rajone, kur gyveno iki šiol.

1995–1996 m. liepos mėn. V. Alksnis buvo Žukovskio miesto administracijos vadovo pavaduotojas ekstremalioms situacijoms. Nuo 1996 m. vasario mėnesio jis yra Rusijos visos liaudies sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1998 m. jis glaudžiai bendradarbiavo su generolu Levu Rochlinu.

2000 m. kovo 26 d. buvo išrinktas Maskvos srities Odincovo rajono Nr. 110 III šaukimo Valstybės Dūmos deputatu. 2003 m. gruodį buvo perrinktas IV šaukimo Valstybės Dūmos deputatu Maskvos srities 111 Odincovo rajone. Per 2018 m. Rusijos prezidento rinkimų kampaniją jis buvo kandidato į Rusijos prezidentus Pavelo Grudinino patikėtinis.

2023 m. kovą V. Alksnis davė interviu „Bussines Online“, kuriame kalbėjo apie tai, kaip L. Rochlinas rengė perversmą, ir apie tai, kaip Rusija „naikino save 30 metų“, taip pat paaiškino, kodėl rusai ir ukrainiečiai nebėra broliai.

2024 m. vasarį V. Alksnis, kalbėjo apie didelę tikimybę, kad Rusijos Federacija išnyks iš politinio pasaulio žemėlapio.

Tokį pareiškimą Z-patriotas padarė vasario 7 d. savo „Telegram“ kanale, pranešė Dialog.UA.

Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacijai, įsivėlusiai į karą su Ukraina, gresia “padalijimas (žlugimas) ir išnykimas kaip suverenios nepriklausomos valstybės – tarptautinės teisės subjekto“.

A. Alksnis priminė, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai jis prognozavo SSRS žlugimą, buvo kritikuojamas, kaltinant jį „aistrų kurstymu“.

Tuo metu jo prognozė buvusi visiškai pagrįsta.

Dabar panaši istorija vyksta su Rusijos Federacija.

„Ir dabar aš vėl skambinu visais varpais perspėjimais apie galimą Rusijos Federacijos žlugimą“, – rašė Z-patriotas.

Iš jo žodžių galima spręsti apie kelias būsimo Rusijos Federacijos žlugimo priežastis.

Pirma, tai pati valstybės santvarkos forma – federacija, kuri nestiprina šalies vienybės.

„Galiu jus patikinti, kad daugelyje Rusijos Federacijos sudėtyje esančių nacionalinių respublikų nacionalinis elitas „trokšta“ nepriklausomybės, pateisindamas tai tokiais pareiškimais: „Kodėl Estija gali būti nepriklausoma, o mes – ne?“.

O svarbiausia, kad šie nacionaliniai elitai jau dabar yra pasirengę perimti valdžią, jei Maskvoje kiltų krizė.

O tai, kad pralaimėjimas Ukrainoje sukels tokią krizę, man nekelia abejonių“, – sakė V. Alksnis.

Antroji artėjančio Rusijos Federacijos žlugimo priežastis – didėjanti krizė aukštesniuose Rusijos valdžios sluoksniuose ir Maskvos, kaip galios centro, silpnėjimas.

Viena iš šio silpnumo apraiškų buvo liūdnai pagarsėjęs „Wagner“ samdinių karinis maištas, kai šie bandė nukreipti savo ginklus prieš Kremlių.

Pasak ultrapatrioto, V. Putino režimo suformuota valdžios vertikalė, neturinti grįžtamojo ryšio, yra itin nestabili.

Tai reiškia, kad ji gali bet kada sugriūti net ir kilus menkiausiai krizei.

„Rusija išvalė politinį lauką, sukūrė politinį vakuumą, sugriovė stabdžių ir atsvarų sistemą ir panaikino grįžtamojo ryšio elementus. O tai gresia labai rimtomis pasekmėmis krizinėje situacijoje. Ir tai kelia grėsmę Rusijos suverenitetui ir jos vientisumui. Ir todėl aš skambinu varpais šiuo klausimu... Rytoj bus per vėlu“, – pareiškė V. Alksnis.