Mirė legendinis reporteris Johnas Edvardsas. Jam buvo 91 metai. Per savo ilgą, 60 metų trukusią karjerą jis keliavo po pasaulį, matė istorinius įvykius ir bendravo su garsiausiais politikais bei įžymybėmis.

J. Edwardsas kalbino Marilyn Monroe, buvo priverstas bėgti nuo kanibalų diktatoriaus Bokassos ir kartu su Martinu Lutheriu Kingu slapstėsi nuo Kuklukslano. Taip apie veteraną žurnalistą rašo „Daily Mail“.

„Jo gyvenimas buvo tarsi pasivaikščiojimas istorijos puslapiais. Nuo Amerikos pilietinių teisių judėjimo ir Vietnamo karo siaubų iki svaiginančių lenktynių siekiant pirmojo žmogaus nuskraidinimo į Mėnulį, „The Beatles“ ir Margaret Thatcher iškilimo. Paprastai tariant, Edwardsas stebėjo visus svarbius pasaulio įvykius nuo septintojo dešimtmečio pradžios iki 2000-ųjų pradžios“, – rašoma leidinyje apie J. Edwardso, mirusio likus trims savaitėms iki 92-ojo gimtadienio, kūrybą.

J. Edwardsas kilęs iš Velso. Jis baigė mokyklą, bet neįgijo jokios specialybės. J. Edwardsas galbūt niekada nebūtų tapęs žurnalistu, jei ne atsitiktinis susitikimas Dubline, kai paauglystėje nuvyko stebėti regbio rungtynių tarp Airijos ir Velso. Jis sugrąžino bilietą, kad nusipirktų maisto, ir nežinojo, ką daryti toliau. Dubline atsitiktinai jis sutiko „Evening Herald“ reporterį ir gavo pirmąjį darbą.

Vienas pirmųjų jo reportažų buvo apie Saigono žlugimą.

1972 m. jis taip pat dalyvavo šachmatų rungtynėse tarp Boriso Spasskio ir Bobby Fischerio Islandijoje.

Karibų krizės metu žurnalistas dalijosi motelio kambariu su JAV karinio jūrų laivyno pilotu, kuris mažai tikėjosi, kad jis ar Johnas išgyvens tomis juodomis 1962 m. spalio dienomis, kai pasaulis stovėjo ant branduolinio Armagedono slenksčio.

Reporteris kelias dienas medžiojo Marilyn Monroe Kalifornijos Aukštuosiuose Sieros kalnuose ir kalbino ją gatvėje. Vėliau jis dalyvavo jos laidotuvėse.

J. Edwardsas susitiko su šešiais Amerikos prezidentais – jis spaudė ranką Johnui F. Kennedy Tenesio valstijoje, ir siuntė jam sveikinimus iš Anglijos, keliavo su Jimmy Carteriu ir netgi 1984 m. Airijoje dalijosi bokalu alaus su Ronaldu Reaganu.

J. Edwardsas rašė daugeliui britų leidinių ir visada nešiojosi savo garsiąją užrašų knygelę.

Kartu su Martinu Lutheriu Kingu jis slėpėsi mažoje bažnyčioje, kur baltieji Kukluksklano viršenybės šalininkai apmėtė jį Molotovo kokteiliais. Bažnyčia sudegė, M. L. Kingas ir J. Edwardsas pabėgo, tačiau vėliau, kai M. L. Kingas buvo nužudytas, reporteris rengė reportažus iš Memfio.

Šešių dienų karo metu J. Edwardsas buvo Izraelyje ir grįžo į Ameriką nušviesti „Apollo 13“ paleidimo. Jis buvo misijos valdymo centre Hiustone, kai vadas Jimas Lovellas radijo ryšiu pranešė: „Hiustonai, turime problemų.“

Žurnalistas įtraukiantys reportažai pelnė daugybę gerbėjų. 1976 m. už reportažą apie Vietnamo karą jis gavo „What the Papers Say“ apdovanojimus „Metų reporteris“ ir „Metų žurnalistas“.

Devintajame dešimtmetyje J. Edwardsas toliau nušvietė karus buvusioje Jugoslavijoje. Afrikoje žurnalistas susitiko su Jeanu-Bédeliu Bokassa, save pasiskelbusiu Centrinės Afrikos imperijos kanibalu imperatoriumi. Jis lankėsi Liberijoje ir Ugandoje, kur susitiko su Idi Aminu, ir Pakistane, kur generolas Zia, 1977 m. perversmo metu užėmęs valdžią, pakvietė J. Edwardsą stebėti jo „reformas“, kurios galiausiai virto vieša egzekucija.

1980 m. jis apsimetė vestuvinių tortų kepėju, kad galėtų infiltruotis į žudiko Jeano-Claude'o „Mažojo daktaro“ Duvalier vestuves Port o Prense, Haityje. Jis taip pat apklausė chirurgą, kuris išgelbėjo popiežių Joną Paulių II nuo pasikėsinimo jį nužudyti.

Paulas Dacre'as, „Associated Newspapers“ vyriausiasis redaktorius ir buvęs J.. Edwardso vadovas, sakė: „Johnas buvo vienas iš paskutiniųjų didžių rašytojų-reporterių iš Fleet gatvės senovinių laikų, kai žurnalistiką valdė spauda, ​​o ne internetas, o tokie po pasaulį keliaujantys reporteriai kaip jis buvo jos žvaigždės.“