Sunki vaikystė, kelios tragiškos meilės istorijos ir amžinos savo vietos šiame gyvenime paieškos – 1987 m. gegužės 3 d. mirusios talentingos ir legendinės prancūzų atlikėjos likimą vargu ar galima pavadinti laimingu. Dalida sugebėjo įveikti vaikystės traumas, pelnyti šlovę ir milijonų gerbėjų visame pasaulyje pripažinimą, tačiau vienatvės jausmas, kuris ją persekiojo visą gyvenimą, niekada neleido jai rasti savo laimės.

Yolanda Cristina Gigliotti gimė 1933 m. sausio 17 d. Kaire – jos tėvas buvo italas ir virtuozas smuikininkas, o motina gimė Prancūzijoje ir užsidirbdavo pragyvenimui dirbdama siuvėja.

Pirmoji Dalidą ištikusi nelaimė nutiko, kai jai tebuvo dešimt mėnesių – tuomet būsimoji Prancūzijos scenos žvaigždė užsikrėtė infekcija, o dėl tragiškos medicininės klaidos jai atsirado regėjimo problemų. Mergina sirgo žvairumu, ir net trys sudėtingos operacijos nepadėjo jai visiškai atsikratyti šios problemos – iki gyvenimo pabaigos Dalida negalėjo būti tamsoje ir net naktį palikdavo įjungtą šviesą.

Regėjimo problemos merginai sukėlė ne tik fizinį diskomfortą – mokykloje Dalidos klasės draugai žiauriai ją erzino, išjuokdami jos ligą. Šios patyčios sukėlė rimtų kompleksų, kuriuos ji bandė įveikti dalyvaudama visokiuose grožio konkursuose.

Beje, būtent šioje srityje Dalida pelnė savo pirmąją šlovę – 1951 m. mergina užėmė antrąją vietą „Mis Undinė“ konkurse, o po trejų metų laimėjo „Mis Egiptas“ konkursą. Dėl sėkmės grožio konkursuose merginą pastebėjo modelių agentūros „Donna“ atstovai, o vėliau – filmų „Tutanchamono kaukė“ ir “Stiklinė ir cigaretė“, kuriuose Dalida atliko epizodinius vaidmenis, prodiuseriai.

Pasiryžusi užkariauti kino Olimpą, Yolanda Gigliotti, įkvėpta biblinio palyginimo „Samsonas ir Delila“, virto Delila. Tačiau kiek vėliau, rašytojo Alfredo Macharo patarimu, ji pakeitė vieną raidę savo pseudonime ir pradėjo save vadinti Dalida.

1954 m. jos gyvenime prasidėjo naujas skyrius: gavusi tėvų sutikimą, Dalida išvyko į Paryžių kurti aktorės karjeros. Tačiau likimas lėmė kitaip, ir netrukus mergina susidomėjo muzika. Praėjus metams po gyvenimo Prancūzijoje, vieno iš savo pasirodymų metu ją pastebėjo populiarios radijo stoties „Europe-1“ direktorius Lucienas Morisse, ir nuo tos akimirkos Dalidos gyvenimas kardinaliai pasikeitė.

Bendradarbiaudama su L. Morisse, mergina įrašė savo pirmąją kompoziciją pavadinimu „Bambino“, kuri sprogo tarsi bomba – daina iškart pateko į pirmaujančius Prancūzijos muzikos reitingus ir netrukus išpopuliarėjo kitose pasaulio šalyse. Dalidos vardas tapo to meto muzikinės eros sinonimu, o prodiuseriai aktyviai kvietė dainininkę koncertuoti geriausiose pasaulio scenose.

Beje, Dalida ir L. Morisse turėjo ne tik verslo santykius. 1961 m. mergina už jo ištekėjo ir taip gavo Prancūzijos pilietybę. Tačiau jų laimė kartu truko neilgai – netrukus dainininkė gastrolių metu susižavėjo prancūzų atlikėju, o L. Morrise negalėjo atleisti žmonai už išdavystę. Pora išsiskyrė, bet sugebėjo palaikyti draugiškus santykius.

1967 m. Dalidos gyvenime įvyko dar viena nelaimė – po bendro pasirodymo su italų kompozitoriumi ir dainininku Luigi Tenco Sanremo muzikos festivalyje. Publika už jų kompoziciją balsavo nedaug, todėl daina „Goodbye, Love, Goodbye“ nepateko į konkurso finalą. Kai L. Tenco apie tai sužinojo, jis nuėjo į savo viešbučio kambarį ir nusižudė. Tuo metu Dalida, nusprendusi pralinksminti atlikėją, nuėjo į jo kambarį ir rado ten negyvą jo kūną – tai, ką ji pamatė, paliko gilų pėdsaką dainininkės sieloje. Tada ji pirmą kartą bandė nusižudyti.

Moteris buvo skubiai nugabenta į Paryžiaus ligoninę, kur komoje praleido apie 90 valandų. Jos gyvybė buvo išgelbėta, tačiau po to sekė ilgas ir itin skausmingas sveikimo procesas – Dalida prarado balsą, jos psichinę būklę reikėjo nuolat stebėti, be to, dėl bandymo nusižudyti ji pradėjo laikinai prarasti klausą ir atmintį. Laimei, dainininkei vis tiek pavyko rasti jėgų atsigauti po traumos ir grįžti į gyvenimą, o buvęs vyras Lucienas jai labai padėjo.

Po šio tragiško įvykio Dalidos karjera vėl įsibėgėjo – ji įrašė keletą naujų dainų, įskaitant garsiąją kompoziciją „Paroles, paroles“ su Alainu Delonu, kuri akimirksniu susprogdino pasaulio topus. Beje, tuo metu spaudoje pradėjo aktyviai sklisti gandai apie dainininkės ir aktoriaus meilės romaną, tačiau tai buvo toli nuo tiesos.

1972 m. Dalida sutiko žavų Paryžiaus menininką Richardą Chanfray, už kurio netrukus ištekėjo. Tačiau šie santykiai, trukę apie devynerius metus, buvo pasmerkti žlugti – Richardas buvo avantiūristiškos prigimties ir dažnai įklimpdavo į skolas, kurios tam tikru momentu tapo išsiskyrimo priežastimi.

Maždaug tuo pačiu metu Dalidą ištiko dar vienas likimo smūgis: jos buvęs vyras L. Morisse, aktyviai palaikęs dainininkę sunkiu jai metu, nusižudė, o nusižudymo priežastys iki šiol nežinomos. Lucieno mirtis buvo rimtas išbandymas prancūzų dainininkei, ir kiekvieną dieną ji vis labiau grimzdo į depresijos būseną.

Tačiau Dalida tęsė sėkmingą muzikinę karjerą. Pasaulio visuomenė dievino prancūzų atlikėją – popžvaigždės gerbėjai nekantriai laukė jos naujų pasirodymų, radijo stotys reguliariai įtraukdavo jos dainas į hitų paradus, Remiantis leidiniu „Paris Match“, 1982 m. Dalida tapo antrąja įtakingiausia tų laikų moterimi;

Tačiau netrukus Dalidai prasidėjo sveikatos problemos. Ji pradėjo jausti senus sužalojimus, kurie buvo susiję su akių operacijomis ir dainininkei buvo sunku lipti į sceną, nes ji jautė nepakeliamą skausmą nuo prožektorių šviesos ir pasirodymų metu praktiškai nieko nematė.

1983 m. dainininkė sužinojo apie savo buvusio vyro R. Chanfrey – jis po skyrybų su Dalida taip ir negalėjo atsigauti ir buvo visiškai įklimpęs į skolas. Neatlaikęs kreditorių spaudimo, Richardas nusižudė.

Šis tragiškas įvykis visiškai palaužė prancūzų popžvaigždę. Įrašiusi paskutinį albumą „Meilės veidas“ 1986 m., ji puolė į gilią depresiją, kuriai niekas nepadėjo. Dalida sugebėjo pasiekti didelės sėkmės savo karjeroje, tačiau vienatvės jausmas ją visiškai užvaldė, ir 1987 m. gegužės 3 d. 54 metų Yolanda Gigliotti priėmė galutinį sprendimą savanoriškai nutraukti gyvenimą. Prieš mirtį ji parašė trumpą raštelį, kuriame paaiškino savo beviltiško poelgio priežastį: „Gyvenimas man tapo nepakeliamas. Atleiskite.“

Tūkstančiai jos gerbėjų atvyko į legendinės prancūzų dainininkės atsisveikinimo ceremoniją. Dalidos darbo dėka jos atminimas amžinai išliks žmonijos atmintyje.

Tragiškas talentingos dainininkės likimas įkvėpė menininkus jai skirti keletą meno kūrinių, įskaitant knygas, pjeses, taip pat 2005 m. filmą „Dalida“ su Sabrina Ferilli ir filmą „Dalida. Meilė ir aistra“, kuris ekranuose pasirodė 2016 m.