Stambūs investiciniai fondai ir pirmaujančios farmacijos kompanijos pradėjo investuoti milijardus dolerių į startuolius, kurie žada prailginti gyvenimą. Ekspertai šią sritį vadina viena perspektyviausių, lygindami ją su neseniai pasiektu proveržiu kovoje su nutukimu, kurį pasauliui padovanojo „Ozempic“.

Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas netgi neseniai aptarė galimybę gyventi amžinai. Ar turėtume tikėtis kovos su senėjimu proveržio artimiausiu metu?

Daugybė įmonių ir laboratorijų tiria senėjimą ir gyvenimo pratęsimą, ir ši sritis šiuo metu yra tame pačiame etape, kaip ir nutukimo srities įmonės prieš pradedant naudoti „Ozempic“. Šiuo metu į perspektyvius projektus investuojama milijardai dolerių, o pati sritis vadinama naujausiu Volstrito ažiotažu, pažymi „Financial Times“.

Puikus šios naujos pramonės sėkmės pavyzdys yra startuolis „Altos Labs“, kuri 2022 m. iš trečiųjų šalių investuotojų pritraukė 3 mlrd. dolerių savo plėtrai. „Altos“ generalinis direktorius Halas Baronas teigia, kad startuolio mokslininkai daugiausia dėmesio skiria būdams, kaip iš dalies perprogramuoti žmogaus ląsteles joms senstant.

Kaip pavyzdį H. Baronas pateikė Parkinsono ligą. Jis paaiškino, kad žmonės negimsta su šia liga: iš pradžių ląstelės slopina mutacijas ir ligos progresavimą. Tačiau laikui bėgant šis barjeras prarandamas, ląstelių gebėjimas slopinti mutacijas silpnėja ir liga progresuoja. Parkinsono ligos atveju „Altos Labs“ siekia atkurti ląstelių gebėjimą išlaikyti šį barjerą, taip užkertant kelią ligos progresavimui.

„Kai jūs gimstate su šia mutacija, jūs neturite lengvos Parkinsono ligos formos. Jūs jos visai neturite. Liga pasireiškia tik vėlesniame gyvenime. Kodėl kūnas buvo atsparus ir tam priešinosi?“ – klausia H. Baronas.

Jis pažymi, kad panaši logika taikoma ir fiziniams pratimams, kurie pasirodė esą veiksmingi užkertant kelią daugeliui su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas. Raumenys gali perprogramuoti ląsteles, slopindami įvairias ligas. Pasak H. Barono, „Altos“ mokslininkai turi įrodymų, kad būtent taip tai veikia, ir įmonė turi visą tyrimų liniją šiomis temomis.

Tiesa, bendrovė negali pasigirti komerciškai sėkmingais vaistais, nors teigia jau pasiekusi sėkmės atliekant eksperimentus su pelėmis, kai iš dalies perprogramuotos ląstelės tapo sveikesnės ir pelįs gyveno ilgiau. Startuoliui kol kas netrūksta lėšų; iš tikrųjų tos pačios 2022 m. investicijos padėjo „Altos“ įsigyti „Dorian Therapeutics“, kuri dirbo epigenetikos srityje – genetikos srityje, kuri, be kita ko, tiria, kaip gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai veikia genų aktyvumą.

Laukiama proveržio

„Altos Labs“ įkūrimas buvo svarbus etapas pramonei, orientuotai į jaunystės pratęsimą. Šios srities įmonės pradėjo pervilioti geriausius talentus. Pavyzdžiui, prie „Altos“ prisijungė buvęs vienos didžiausių pasaulyje farmacijos bendrovių, Didžiosios Britanijos bendrovės „GlaxoSmithKline“ (GSK), mokslo direktorius.

Susidomėjimas ilgaamžiškumu juntamas jau kurį laiką: 2010-aisiais investuotojai investavo pinigus į tokius startuolius kaip „Calico Life Sciences“ ir „Cambrian Biopharma“. Tačiau būtent 3 milijardų dolerių vertės sandoris su „Altos Labs“ įžiebė investuotojų ažiotažą apie ilgaamžiškumą, ir dabar sektorius laukia „tikro proveržio“.

Atsižvelgdamas į tai, startuolis „Retro Biosciences“ paskelbė, kad šiuo metu pritraukia 1 mlrd. dolerių finansavimą. Pirmasis ir didžiausias investuotojas buvo Samas Altmanas, „OpenAI“ įkūrėjas (kuris sukūrė „ChatGPT“). „Retro Biosciences“ siekia nugalėti Alzheimerio ligą atjaunindamas kraują ir smegenų ląsteles. Tikimasi, kad pirmojo tokio vaisto klinikiniai tyrimai su žmonėmis prasidės 2025 m. pabaigoje.

Kiti dalyviai yra „NewLimit“ – genetinio perprogramavimo startuolis, kurį įkūrė „Coinbase“ įkūrėjas Brianas Armstrongas ir investuotojas Blake'as Byersas. Gegužės mėnesį bendrovė paskelbė, kad iš investuotojų pritraukė šimtus milijonų dolerių.

Tačiau ne kiekvienas startuolis pasiekia apčiuopiamų rezultatų. Pavyzdžiui, liepą „Nasdaq“ vertybinių popierių birža sustabdė prekybą „Unity Biotechnology“ akcijomis. Kompanija tikėjosi sukurti vaistą, skirtą senstančioms ląstelėms – senoms ląstelėms, kurios nemiršta, o kaupiasi ir kenkia organizmui. Tačiau klinikiniai tyrimai buvo nesėkmingi, ir startuolis susidūrė su sunkumais.

Jay Olsonas, investicinės įmonės „Oppenheimer“ biotechnologijų generalinis direktorius, mano, kad šio sektoriaus iššūkiai yra panašūs į tuos, su kuriais susidūrė svorio metimo vaistų gamintojai prieš pasirodant tokiems populiariems GLP-1 receptorių agonistams (vaistams, kurie stiprina biologinį atsaką), kaip „Ozempic“, „Wegovy“ ir „Zepbound“.

„Viena didelė sėkmės istorija galėtų „atverti šliuzus“ ilgaamžiškumui, kaip tai atsitiko su nutukimu“, – pažymi J. Olsonas.

Tuo tarpu didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų (pavyzdžiui, „Eli Lilly“ ir „Novo Nordisk“) atstovai GLP-1 receptorių agonistinius vaistus pradėjo vadinti „ilgaamžiškumo vaistais“.

„Kai skiriame GLP-1 pacientams, matome ne tik laukiamus gliukozės kiekio kraujyje ir svorio pokyčius, bet ir daugybę kitų įdomių poveikių Jie turi potencialo tapti veiksminga daugiasistemine terapija“, – neseniai Kopenhagoje vykusioje Senėjimo tyrimų ir vaistų atradimo konferencijoje sakė Andrew Adamsas, Lilly genetinės medicinos institutų direktorius.

Šios pramonės problema yra ta, kad užfiksuoti jos sėkmę yra itin sunku: nėra visuotinai pripažintų kriterijų, nes nė viena pasaulio sveikatos apsaugos institucija nepripažįsta senėjimo liga. Dėl to neįmanoma atlikti klinikinių tyrimų, specialiai skirtų senėjimui gydyti. Be to, pati pramonė apima platų tyrimų sričių spektrą – nuo ​​atjauninimo ir ląstelių perprogramavimo iki ląstelių mirties inhibitorių.

Kai kurie kritikai netgi abejoja šios pramonės sėkme, tvirtindami, kad jos tiesiog nėra. Tačiau Niras Barzilai, Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo Senėjimo tyrimų instituto direktorius, su tuo nesutinka. „Teigti, kad neturime vaistų, kurie, kaip įrodyta, užkerta kelią su amžiumi susijusioms ligoms ir mirtingumui, yra neteisinga“, – sako jis.

Kaip pavyzdžius jis pateikė jau esamus vaistus, įskaitant naujus svorio metimo vaistus ir diabeto gydymą metforminu: abu, anot jo, sumažino bendrą juos vartojančių žmonių mirtingumą.

„Jau pasiekėme sėkmės. Tiesiog turime tai padaryti geriau, plačiau ir padėti žmonėms gyventi iki 100 metų“, – sakė N. Barzilai.

Dėl kritikos ir reguliavimo iššūkių daugelis startuolių taikosi į konkrečias su amžiumi susijusias ligas, nes tai leidžia daug lengviau gauti vyriausybės pritarimą vaistų testavimui.

Tačiau dereguliavimas gali sukelti kitą problemą: biotechnologijų bumą ir išpūstą burbulą rinkoje. „Dėl ažiotažo daugybė žmonių skuba į šią rinką, ir mes matome daug daugiau investuotojų bei sandorių nei prieš penkerius metus“, – sako Abby Miller Levy, investicinės bendrovės „Primetime Partners“ generalinė direktorė ir bendraįkūrėja.

Ji pažymėjo, kad pinigai sukurs galimybių rinkai ir pritrauks geriausius šios srities specialistus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas startuolis nusipelno gauti milijardą dolerių.