Šešioliko metų Teresa Fusco išėjo iš darbo verkdama – nuo ​​to laiko niekas jos gyvos nematė. Po mėnesio paaiškėjo, kad ji buvo nužudyta. Po metų policija įkalino nusikaltėlius – ir tik po 18 metų buvo įrodyta, kad buvo įkalinti nekalti žmonės. Tikrasis žudikas buvo laisvėje iki 2023 m., kai tyrėjai ištyrė kavinės lankytojo išmestą kokteilio šiaudelį.

1983 m. lapkričio 10 d. vakarą Lynbrooko kaimo Long Ailende, netoli Niujorko, gyventojai matė iš vietinės riedučių čiuožyklos išėjusią verkiančią jauną mergaitę. Tai buvo 16-metė Teresa Fusco, kuri tą vakarą buvo atleista iš darbo ne visą darbo dieną riedučių čiuožyklos užkandinėje. Kaip 1984 m. pranešė „The New York Times“, T. Fusco daugiau niekada negrįžo namo.

Teresos artimieji suprato, kad jai kažkas nutiko.

„[Teresa] nebuvo iš tų merginų, kurios bėga iš namų“, – sakė Deanas Gardineris, šeimos draugas ir T. Fusco krikštatėvis. Giminaičiai pradėjo mergaitės paiešką, tačiau jų pastangos buvo nesėkmingos.

1984 m. gruodžio 5 d., apie 16 val., du 14-os metų berniukai miškingoje vietovėje netoli geležinkelio bėgių po lapų sluoksniu pastebėjo medinę paletę. Po ja jie rado smarkiai suirusį nuogą mergaitės kūną.

Netrukus į įvykio vietą atvyko policija. Jie pamatė horizontalius griovelius ant mergaitės kaklo; vėliau medicinos ekspertas nustatė, kad ji mirė pasmaugta virve, viela ar kažkuo panašiu.

Policija apieškojo apylinkes, bet nerado jokių ginklų ar kitų įkalčių. Aukos tapatybė buvo patvirtinta po dviejų dienų: kūnas priklausė T. Fusco.

Trys bendrininkai

1985 m. kovo 26 d. policija suėmė 21 metų Johną Kogutą, bedarbį kraštovaizdžio tvarkytoją iš Island Parko. Jis anksčiau buvo susidūręs su įstatymais, tačiau, anot jo advokato, neseniai susižadėjo ir grįžo į normalų gyvenimą. J. Kogutui buvo pateikti kaltinimai dėl J. Fusco išžaginimo ir nužudymo.

Po kelių dienų policija gavo pasirašytą prisipažinimą ir vaizdo įrašą. Įraše J. Kogutas prisipažino įvykdęs žmogžudystę ir įvardijo savo bendrininkus: 26 metų Johną Restivo iš kaimyninės Vantos ir 30 metų Dennisą Halsteadą, taip pat iš Ailand Parko. Jie buvo suimti birželio 20 d.

J. Restivo turėjo sunkvežimių pervežimo įmonę, o J. Kogutas ir D. Halsteadas retkarčiais jam dirbdavo. J. Kogutas prisipažino, kad J. Restivo turėjo mikroautobusą, į kurį trijulė lapkričio 10-osios vakarą įviliojo arba privertė įlipti 16-metę T. Fusco, kai ši išėjo iš riedučių čiuožyklos. Tada jie nuvažiavo į kapines, kur sumušė, išprievartavo ir pasmaugė merginą. J. Kogutas teigė, kad J. Restivo ir D. Halsteadas ją išprievartavo, o jis pats ją nužudė – bet savo bendrininkų nurodymu. Kūnas buvo paslėptas netoli Lynbrook traukinių stoties, uždengtas palete ir aplipęs lapais.

J. Restivo ir D. Halsteadas neigė dalyvavimą nusikaltime, o J. Kogutas teismo metu atsiėmė savo prisipažinimą. Nepaisant to, visi trys buvo nuteisti ir kiekvienam skirta daugiau nei 30 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bandė įtikinti, kad nekalti

D. Halsteadas atsidūrė už grotų ir per kelias dienas pradėjo skambinti šimtams žmonių, netgi susisiekė su gubernatoriumi ir Baltaisiais rūmais. Vyras bandė juos įtikinti, kad yra nekaltas ir per klaidą buvo pasiųstas į kalėjimą, netgi reikalaudamas DNR tyrimų.

1988 m. visi trys kaltinamieji pareikalavo pakartotinai ištirti įrodymus. Tačiau, kaip vėliau pasakojo vienas iš jų, prokuroras nusprendė, kad tai tėra „desperatiškas bandymas iškovoti laisvę“ ir ignoravo nuteistųjų prašymus.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Niujorko valstija priėmė įstatymą, leidžiantį kaliniams, nuteistiems iki DNR tyrimų atsiradimo, prašyti DNR tyrimų, tikintis, kad rezultatai leis jiems būti išteisintiems. Būtent tai ir padarė T. Fusco bylos kaltinamieji.

D. Halsteado, J. Restivo ir J. Koguto DNR buvo palyginti su mėginiais, paimtais iš spermos ir seilių, surinktų iš T. Fusco kūno 1984 m. ir nuo to laiko saugomų. Pasak gynėjo Thomaso McVanna, trys nepriklausomi tyrimai neparodė atitikmens tarp kaltinamojo DNR ir D. Halsteado genetinės medžiagos. J. Restivo ir J. Koguto atveju du tyrimai neparodė jokio ryšio, o trečiasis buvo neįtikinamas. Visi trys kaliniai pateikė apeliacijas.

Tačiau apygardos prokuroras Dennisas Dillonas skeptiškai vertino tyrimų rezultatus. „[DNR analizė buvo atlikta su] iš dalies suvartotais [originalių mėginių] likučiais. Niekas negali pasakyti, kokie būtų buvę rezultatai, jei mėginiai būtų buvę nepažeisti. Tai, kad kaltinamųjų DNR nebuvo aptikta, nieko nereiškia“, – rašoma prokuroro pareiškime.

Tuo tarpu prokuroras 1985 m. pateiktus tyrimo argumentus įvertino kaip įtikinamus. Įrodymai buvo pagrįsti J. Koguto vaizdo įrašuose užfiksuotais parodymais, taip pat kameros draugų, kurie tariamai girdėjo D. Halsteado ir J. Restivo prisipažinimus, parodymais. Tarp įrodymų taip pat buvo du T. Fasco plaukai, kuriuos policija tariamai rado J. Restivo automobilyje.

Tačiau J. Kogutas teigė prisipažinęs dėl žmogžudystės po 15 valandų trukusios apklausos ir ilgos nemigos. Netrukus jis išsižadėjo savo parodymų. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad policija kameros draugams tariamai pažadėjo sušvelnintą bausmę mainais už būtinus parodymus.

Vis dėlto teismas atsižvelgė į nusikaltėlio ir trijų kalinių DNR neatitikimą – bet tai įvyko tik 2003 m.

Viskas prarasta

Nauji DNR tyrimai buvo atlikti naudojant pažangią, anksčiau neprieinamą techniką. Be to, kaip mėginys buvo paimtas makšties tepinėlis iš T. Fusco, ko niekada anksčiau nebuvo daroma. Rezultatai parodė neatitikimą tarp prievartautojo DNR ir už nusikaltimą nuteistų asmenų genetinės medžiagos.

2003 m. birželio 11 d. teisėjas nusprendė panaikinti kaltinamuosius nuosprendžius ir už užstatą paleisti 44 metų J. Restivo, 48 metų D. Halsteadą ir 39 metų J. Kogutą. Tačiau teisėjui paskelbus sprendimą, visi trys buvo surakinti antrankiais ir grąžinti į kalėjimą. Jie buvo išleisti tik vakare.

Apie 20 val. į kalėjimo pastatą atvyko žurnalistai su televizijos kameromis ir kalinių giminaičiai. Tarp laukiančiųjų buvo ir J. Restivo motina Frida. 18 metų ji buvo įsitikinusi, kad jos sūnus neturėtų būti kalėjime. „Nuo pirmos dienos žinojau, kad jis nekaltas, – sakė ji. - Niekada net nemaniau, kad [prisiekusieji] jį nuteis. Jie neturėjo nė menkiausio įrodymo.“

Netgi gynėjas Theodore'as Robinsonas savo kliento kaltę laikė „gluminančia“. „Šis vyras neturėjo jokio teistumo. Jis buvo šeimos žmogus, turėjo sužadėtinę ir neseniai susilaukė vaiko, – samprotavo Th. Robinsonas. - Jis turėjo darbą, į kurį eidavo kiekvieną dieną, ir jie ką tik buvo nusipirkę namą. Kodėl jis būtų įsivėlęs į išžaginimą ir žmogžudystę?“

Pasak Th. Robinsono, J. Restivo prarado viską. Jis išsiskyrė su savo sužadėtine, o jo mažą sūnų atidavė globėjams: J. Restivo negalėjo jo išlaikyti, būdamas kalėjime ir nutraukė ryšį su sūnumi, kad apsaugotų jo gyvybę. Pasak advokato, jis taip pat prarado savo verslą ir namus.

Frida paruošė stalą sūnaus paleidimui iš kalėjimo. J. Restivo taip pat pasitiko du broliai. Šeimos tėvas nesulaukė išteisinimo.

Yra keblumų

Tačiau J. Restivo, D. Halsteado ir J. Koguto paleidimas nebuvo besąlygiškas. Visi trys buvo paleisti už 300 tūkst. dolerių užstatą, o apygardos prokuroras D. Dillonas pareiškė, kad vyrai gali būti teisiami iš naujo.

Buvo pradėtas naujas tyrimas, ir po trijų mėnesių, 2003 m. rugsėjį, J. Kogutui vėl buvo pateikti kaltinimai. „Aš padariau išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, kad jį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – spaudos konferencijoje sakė D. Dillonas.

Pakartotinio teismo priežastis buvo senas vaizdo įrašas su prisipažinimu. Kitų dviejų buvusių nuteistųjų šioje byloje prokuroras nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.

Tik 2005 m. gruodžio 21 d., kai tuo metu jau 41 metų J. Kogutas buvo visiškai išteisintas, gruodžio 29 d. visi kaltinimai D. Halsteadui ir J. Restivo buvo panaikinti.

Beveik po 10 metų, 2014 m. balandžio mėn., Nasau apygarda (Niujorkas), J. Restivo ir D. Halsteadui priteisė po 18 mln. dolerių kompensaciją už neteisėtą laisvės atėmimą. J. Kogutas pateikė atskirą ieškinį prieš Nasau apygardą, kuris galiausiai buvo atmestas. Niujorko teismas jam priteisė tik 1,5 mln. dolerių.

J. Restivo ir D. Halsteado advokatas teigė, kad 1985 m. detektyvas Josephas Volpe įkišo T. Fusco plaukus į J. Restivo furgoną ir nuslėpė kitus įrodymus, kurie galėjo lemti išteisinimą. 2003 m. gynybos advokatai teigė, kad T. Fusco plaukai automobilyje nebuvo rasti per pradinę kruopščią paiešką – jie byloje atsirado tik po šešių mėnesių, o tai reiškia, kad J. Volpe galėjo paimti plaukus nuo T. Fusco kūno, kad patvirtintų savo teoriją.

Detektyvui J. Volpe niekada nebuvo pateikti kaltinimai dėl galimo nusikaltimo – jis išėjo į pensiją iš policijos 2002 m. ir, būdamas 63 metų, 2011 m., mirė. Istorija galėjo tuo ir baigtis, tačiau tikrasis T. Fusco žudikas dar nebuvo rastas.

Niurzgantis kaimynas

2023 m. rugpjūtį Nasau apygardos medicinos ekspertų biuras, bendradarbiaudamas su FTB, nusprendė atlikti dar vieną T. Fusco įtariamo žudiko DNR analizę. Makšties tepinėlis buvo išsiųstas į garsią Hiustono laboratoriją, kuri specializuojasi ankstesnių metų neišaiškintų nusikaltimų tyrimuose. Jų specialistai sudarė įtariamojo DNR profilį.

Tyrimas atvedė FTB pas 63 metų Richardą Bilodeau, vienišą pensininką, kuris gyveno Long Ailende ir pastaruosius 12 metų naktimis dėliojo prekes „Walmart“ parduotuvėje. 1983 m. 23 metų R. Bilodeau gyveno su seneliais maždaug už kilometro nuo riedučių aikštelės, kurioje dirbo T. Fusco. Tuo metu jis virė kavą maisto sunkvežimyje ir dažnai lankydavosi toje vietovėje.

Kaimynai apie jį nieko gero nepasakė. 80 metų Liz Bregel, gyvenanti už kelių namų nuo L. Bilodeau, apibūdino jį kaip nebendraujantį ir grubų. „Mūsų vaikai jo bijojo“, – sakė ji. R. Bilodeau neturėjo teistumo, ir nė vienas nužudytos mergaitės T. Fusco artimas žmogus neprisiminė, kad kada nors su juo būtų bendravę.

Policija įtariamąjį pradėjo sekti. R. Bilodeau gyveno ramų, santūrų gyvenimą, nieko įtartino nedarė. Tačiau 2024 m. vasarį jiems pasisekė – R. Bilodeau išgėrė kokteilį ir išmetė puodelį su šiaudeliu. Teisėsauga diskretiškai konfiskavo įkalčius.

Ant šiaudelio likusi genetinė medžiaga buvo išsiųsta analizei. Rezultatai parodė visišką atitikimą DNR, paimtai iš aukos makšties tepinėlio. Įtariamasis buvo atvesdintas apklausai. R. Bilodeau neigė kaltę, nors vienu metu netikėtai pasakė: „[Devintajame dešimtmetyje] žmonės išvengdavo atsakomybės už žmogžudystes.“ 2025 m. spalį vyrui buvo pateikti kaltinimai ir jis buvo suimtas.

Kitas teismo posėdis numatytas 2025 m. lapkričio 21 d. R. Bilodeau gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Jis neprisipažino esąs kaltas.

Teresos Fusco motina mirė 2019 m., taip ir nesulaukusi teisingumo. Tačiau jos tėvas Thomas Fusco vis dar gyvas ir, naudodamasis lazda, dalyvavo Bilodeau apklausoje. Spaudos konferencijos metu jis iš vidinės striukės kišenės ištraukė dukters nuotrauką. „Sunku tai išgyventi vėl ir vėl. Tačiau atrodo, kad pabaiga artėja, ir aš už tai labai dėkingas“, – susirinkusiems žurnalistams sakė Thomas Fusco. „Aš ją mylėjau ir jos pasiilgau. Kaip matote, ji gyvena mano širdyje.“