Naujausiais Vatikano duomenimis, katalikybę išpažįsta daugiau nei 1,4 mlrd. Tai yra apie 17 proc. Žemės gyventojų.

Nenuostabu, kad popiežius Pranciškus per 2024 m. kelionę po Aziją pritraukė didžiules minias: beveik pusė Rytų Timoro gyventojų dalyvavo mišiose po atviru dangumi. Prieš metus daugiau nei milijonas žmonių drąsiai svilo po saule ir dalyvavo mišiose Kinšasos oro uoste Kongo Demokratinėje Respublikoje per pontifiko kelionę po dvi Afrikos šalis.

Kaip rašo BBC, gebėjimas pritraukti tokį didelį žmonių skaičių ir sukelti tokį entuziazmą yra tik vienas iš popiežiaus ir Katalikų bažnyčios įtakos visame pasaulyje požymių.

Popiežius vadovauja ne tik katalikams, bet ir Vatikano Miesto valstybei bei jos valdymo organui – Šventajam Sostui. Pagal tarptautinę teisę Šventasis Sostas laikomas suvereniu subjektu. Kitaip tariant, ji yra oficiali tarptautinių santykių dalyvė ir palaiko visapusiškus diplomatinius santykius su 184 šalimis, taip pat su Europos Sąjunga.

Popiežiaus, kaip valstybės ir vyriausybės vadovo, ir daugiau nei milijardo tikinčiųjų lyderio pareigos daro jį vienu įtakingiausių dvasinių lyderių pasaulyje.

Šventasis Sostas turi nuolatinio stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose. Nors jis neturi balsavimo teisės, jis gali dalyvauti susirinkimuose ir panaudoti savo įtaką diskusijoms formuoti. Pavyzdžiui, rengiantis Paryžiaus klimato susitarimo pasirašymui 2015 m., Popiežius Pranciškus kritikavo „įžūlų abejingumą“ tų, kurie, jo teigimu, finansinius interesus iškelia aukščiau už pastangas išgelbėti planetą. Jo kalbos metas ir formuluotė buvo ypač naudingi pasaulio pietų šalyse.

2024 m. Šventasis Sostas blokavo diskusiją apie moterų teises JT klimato viršūnių susitikime po ginčo dėl gėjų ir translyčių asmenų. Aptariamu susitarimu būtų suteikta finansinė pagalba moterims, kovojančioms su klimato kaita.

Vatikanas, Saudo Arabija, Rusija, Iranas ir Egiptas išreiškė susirūpinimą, kad į tekstą gali būti įtrauktos transseksualios moterys, ir siekė, kad būtų pašalintos bet kokios užuominos apie gėjus. Nors bažnyčia dėl to buvo griežtai kritikuojama, tačiau tai yra geras pavyzdys, kaip ji sugeba daryti įtaką susitarimams, kurie turi įtakos žmonių gyvenimui visame pasaulyje.

Kitas veiksmingos popiežiaus diplomatijos pavyzdys buvo susitarimas normalizuoti santykius tarp JAV ir Kubos 2014 m. Tuometiniai prezidentai Barackas Obama ir Raulis Castro viešai padėkojo popiežiui Pranciškui už pagalbą. Pranciškus rašė laiškus abiem ir surengė slaptą viršūnių susitikimą Vatikane, siekdamas susitarti, nors prezidento Donaldo Trumpo valdymo metu JAV sumažino savo dalyvavimą.

Tačiau būtent bažnyčios indėlis į demokratijos plėtrą per pastaruosius 25 metus yra didžiausias jos pasiekimas, sako Džordžtauno universiteto Religijos, taikos ir pasaulio reikalų centro profesorius Davidas Hollenbachas.

1960-aisiais įvykęs Vatikano II Susirinkimas, apžvelgęs pagrindinius savo mokymus ir veiklos kryptį, paskatino Bažnyčią įsipareigoti laikytis žmogaus teisių ir religijos laisvės, o tai, pasak profesoriaus D. Hollenbacho, “buvo didelis laimėjimas“.

Profesorius D. Hollenbachas cituoja politologo Samuelio Huntingtono darbą, kuriame teigiama: „Popiežiaus Jono Pauliaus II laikais iki pat Pranciškaus popiežiaus pradžios iš šalių, kurios nuo autoritarizmo perėjo prie demokratijos, trys ketvirtadaliai buvo stiprią katalikų įtaką turėjusios šalys“.

„Tai prasidėjo nuo Ispanijos ir Portugalijos, kurios atėjo iš Franko ir Salazaro laikų, o vėliau išplito į Lotynų Ameriką. Tada iš Lotynų Amerikos ji išplito į tokias šalis kaip Filipinai ir Pietų Korėja, kur katalikybė turi didelę įtaką Korėja, kur katalikų įtaka stipri“, – S. Huntingtoną perfrazuoja profesorius D. Hollenbachas.

Anot profesoriaus D. Hollenbacho, popiežiaus Jono Pauliaus II darbas padėjo atnešti demokratiją jo gimtojoje Lenkijoje ir „galų gale lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą ir demokratijos išplitimą daugelyje buvusios sovietų imperijos dalių“.

Tačiau Vatikanui ne visada pavykdavo daryti įtaką pasaulio lyderiams. Kai JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, pats būdamas katalikas, teologiniais argumentais pateisino savo vyriausybės imigracijos politiką, pontifikas parašė įžeidžiantį laišką, kuriame tvirtino, kad pats Jėzus yra pabėgėlis. Buvęs imigracijos ir muitinės tarnybos direktorius Tomas Homanas, kuris prižiūri dabartinės administracijos pasienio patruliavimą ir taip pat yra katalikas, atsakė siūlydamas popiežiui „sutvarkyti Katalikų bažnyčią“.

O 2020-aisiais buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro taip pat papriekaištavo popiežiui Pranciškui po to, kai pontifikas paragino apsaugoti Amazonę. „Popiežius gali būti argentinietis, bet Dievas – brazilas“, – sakė J. Bolsonaro.

Bažnyčios įtaka visuomenei Europoje silpsta, daugelis teigia, kad jos konservatyvi pozicija socialiniais klausimais, tokiais kaip gėjų teisės, kontracepcija ir abortai, neatitinka šiuolaikinių laikų. Tai pabrėžia popiežiaus Pranciškaus atsisakymas leisti moterims užimti tam tikras vadovaujančias pareigas, pavyzdžiui, tapti kunigėmis ar diakonėmis.

Nors Katalikų bažnyčia išlieka svarbia jėga Lotynų Amerikoje, jos kažkada turėta galia sumenko. Bažnyčia kadaise formavo ir stūmė ribojančius abortų įstatymus visame regione, tačiau per pastaruosius 20 metų Urugvajus, Meksika, Argentina ir Kolumbija, nepaisydama katalikų mokymo, padarė abortus prieinamesnius.

Evangelikų krikščionybė taip pat praranda pozicijas regione tiek tikinčiųjų skaičiumi, tiek politine įtaka. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad Brazilijoje, šalyje, kurioje gyvena daugiausia katalikų, katalikybė nustos būti daugumos religija vos po penkerių metų. Ir nuolatiniai dvasininkų seksualinės prievartos atvejai ir Bažnyčios vaidmuo siekiant tai nuslėpti kenkia jos autoritetui visame pasaulyje.

Tačiau kas vadovauja Katalikų bažnyčiai, turės įtakos, kurią gali pasiekti tik keli kiti lyderiai.

Taip yra iš dalies todėl, kad pontifikas užima didžiausios krikščionybės šakos viršūnę ir yra valstybės vadovas. Nesvarbu, ar jis bučiuoja kojas kariaujančioms grupuotėms Pietų Sudane, ar guodžia migrantus pabėgėlių stovykloje Graikijoje, pontifiko veiksmai ir Katalikų bažnyčios pozicija ir toliau lems pasaulines diskusijas įvairiais klausimais.