Velykų pirmadienį, balandžio 21 d., sulaukęs 88 metų mirė popiežius Pranciškus, pastaruosius 12 metų vadovavęs Romos katalikų bažnyčiai. Dabar Vatikano laukia atsisveikinimas su pontifiku ir naujo popiežiaus rinkimo procesas.
BBC skelbia apie popiežiaus Pranciškaus paskutinę valią ir įneštus pokyčius, kurie atsisveikinimui su šiuo, 266-uoju Katalikų bažnyčios vadovu įneš naujų atspalvių.
Popiežius Pranciškus (Jorge Mario Bergoglio prieš išrinkimą) mirė savo Vatikano rezidencijoje Casa Santa Marta.
Pranciškus Katalikų bažnyčios vadovu tapo 2013 metų kovą, savanoriškai atsistatydinus popiežiui Benediktui XVI. Jis tapo pirmuoju pontifiku, gimusiu Naujajame pasaulyje ir įnešusiu daug pokyčių Vatikane.
Laidotuvės
Popiežiaus laidotuvės, pagal tradiciją, paprastai įvyksta per keturias–šešias dienas po pontifiko mirties, o atminimo pamaldos vyksta devynias dienas. Laidotuvių data dar nepaskirta.
Tradiciškai popiežiaus laidotuvės yra sudėtinga, iškilminga procedūra.
Tačiau pernai balandį popiežius Pranciškus supaprastino ceremoniją, manydamas, kad esamos Vatikano apeigos yra pernelyg pompastiškos. Pokyčiai palietė ir pačią ceremoniją, ir laidojimo vietą.
Ankstesni pontifikai buvo laidojami trijuose įdėtuose karstuose iš kipariso, švino ir ąžuolo. Tačiau popiežius Pranciškus pasirinko paprastą medinį karstą, dengtą cinku.

Pranciškus panaikino ir kitą tradiciją: anksčiau į karstą buvo dedamos per mirusio popiežiaus pontifikatą nukaldintos monetos ir trumpas jo nuveiktų darbų aprašymas.
Jis taip pat atsisakė tradicijos Šv. Petro bazilikoje tikintiesiems rodyti mirusio popiežiaus kūną ant katafalko – paaukštintos pakylos, o ne karste. Vietoj to, gedintieji bus kviečiami pareikšti pagarbą, kol jo kūnas guli karste su nuimtu dangčiu.
Oficialaus karsto užantspaudavimo nebus, popiežius Pranciškus nurodė, kad ritualas būtų panašesnis į paprasto krikščionio laidotuves.
Kas išrenka naująjį popiežių?
Naująjį popiežių turi išrinkti aukščiausi Katalikų bažnyčios pareigūnai, vadinami kardinolų kolegija. Juos skiria tiesiogiai popiežius ir paprastai yra įšventinami vyskupais. Be to, visi kardinolai yra vyrai.
Už naująjį popiežių balsuoti gali tik tie, kurie dar nesulaukę 80 metų – jie vadinami „papabiliais“. Šiuo metu kolegijoje dirba 252 kardinolai katalikai, iš kurių 183 turi balsavimo teisę. Kiti gali dalyvauti diskusijose apie tai, kas turėtų užimti naujojo popiežiaus vietą.
Pranciškus taip pat taps pirmuoju popiežiumi per daugiau nei šimtmetį, kuris bus palaidotas už Vatikano ribų. Jis bus palaidotas Santa Maria Maggiore bazilikoje, vienoje iš keturių pagrindinių popiežiaus bazilikų Romoje. Nuo įprastų bazilikų jas skiriasi tuo, kad jos yra tiesiogiai pavaldžios popiežiui.
Tokį sprendimą velionis pontifikas priėmė dar būdamas gyvas. Pirmadienio vakarą Vatikanas paskelbė paskutinę popiežiaus valią ir testamentą, kuriame Pranciškus prašo būti palaidotas šioje bazilikoje – paprastame, nepagražintame kape.
„Jausdamas savo žemiškojo gyvenimo saulėlydžio artėjimą ir maitindamas gyvą amžinojo gyvenimo viltį, noriu išreikšti savo pomirtinę valią tik dėl mano palaidojimo vietos“, – sakoma pontifiko 2022 m. birželio 29 d.
Tekste nurodoma tiksli būsimo laidojimo vieta – bazilikos šoninėje navoje – ir aiškumo dėlei pridedama net schema. „Kapas turi būti žemėje, paprastas, be jokios ypatingos puošybos ir su vienu užrašu [lotyniškai]: Pranciškus.
Kaip renkamas naujas popiežius ir kas yra konklava?
Popiežiui mirus (arba atsistatydinus, kaip atsitiko su popiežiumi Benediktu XVI 2013 m.), kardinolai kviečiami susitikti į Vatikaną, po kurio vyksta konklava, kaip vadinami rinkimai.
Laikotarpiu nuo popiežiaus mirties iki jo įpėdinio išrinkimo Bažnyčią valdo kardinolų kolegija, o Šventasis Sostas laikomas laisvu.
Rinkimai vyksta griežtai slaptai Siksto koplyčioje, garsėjančioje Mikelandželo paveikslais.
Kiekvienas kardinolas balsuoja už pageidaujamą kandidatą, kol bus išrinktas laimėtojas, o procesas gali užtrukti kelias dienas. Ankstesniais amžiais balsavimas galėjo trukti savaites ar net mėnesius. Kai kurie kardinolai net mirė neapsisprendę dėl kandidato į naują pontifiką.
Vienintelis informacijos apie balsavimo eigą šaltinis – dūmai, kylantys iš kamino virš Siksto koplyčios, sudeginus eilinę biuletenių partiją. Jei dūmai juodi, tai reiškia, kad konklava negalėjo nuspręsti dėl nugalėtojo ir balsavimas tęsiamas. Jei iš kamino veržiasi balti dūmai, tai ženklas, kad išrinktas naujas pontifikas.
Kaip skelbiamas sprendimas dėl naujo popiežiaus?
Per valandą nuo baltų dūmų pasirodymo naujasis popiežius pasirodo balkone su vaizdu į Šv. Petro aikštę.
Konklavoje dalyvaujantis vyresnysis kardinolas paskelbia sprendimą žodžiais „Habemus Papam“. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia “Turime popiežių“.
Tada jis įvardija naujojo popiežiaus, kurį pasirinko savo pontifikatui, vardą – tai gali būti tikrasis jo vardas arba naujas.
Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus gimė Jorge Mario Bergoglio vardu, bet pasirinko kitą vardą šventojo Pranciškaus Asyžiečio garbei.

Kas gali tapti popiežiumi?
Teoriškai bet kuris pakrikštytas katalikas galėtų būti laikomas popiežiumi.
Tačiau praktiškai kardinolai dažniausiai renkasi vieną iš saviškių tarpo.
Kai popiežius Pranciškus, kilęs iš Argentinos, buvo išrinktas ankstesnėje konklavoje 2013 m., jis tapo pirmuoju pontifiku istorijoje iš Pietų Amerikos – regiono, kuriame gyvena apie 28 proc. pasaulio katalikų.
Tačiau dažniausiai kardinolai renkasi europiečius – o ypač italus.
Iš 266 iki šiol išrinktų popiežių 217 buvo iš Italijos.