Po žmogaus mirties jo skaitmeninis turtas, apimantis elektroninius laiškus, nuotraukas ir finansines paskyras, regis, turėtų patekti į jo artimųjų rankas. Pasak „Cybernews“, deja, bet taip nėra.

Skaitmeninio turto prieigos teises diktuoja ne paveldėjimo įstatymai, o griežtos platformų taisyklės. Šiandien didžioji dalis asmeninių prisiminimų ir svarbių dokumentų saugoma serveriuose, priklausančiuose tokioms bendrovėms kaip „Apple“, „Google“, „Meta“ ar „Amazon“.

Priešingai nei apčiuopiamo fizinio turto atveju, tradicinė teisė dažnai nepajėgi užtikrinti sklandaus šių duomenų perdavimo šeimos nariams. Mirus vartotojui, jo interneto paskyros lieka aktyvios arba yra automatiškai užrakinamos dėl saugumo reikalavimų.

Slaptažodžių nežinantys giminaičiai dažniausiai susiduria su sudėtingomis biurokratinėmis kliūtimis, bandydami gauti elementarią prieigą prie velionio informacijos.

Kiekviena technologijų bendrovė taiko skirtingą politiką, kuri sukuria labai fragmentuotą ir sunkiai perprantamą situaciją gedinčioms šeimoms. Pavyzdžiui, sistemoje užregistruotas senas telefono numeris, kurio nebėra galimybės panaudoti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimo metu, gali tapti neįveikiama kliūtimi.

Be išankstinio pasiruošimo, duomenų gavimas tampa beveik neįmanomas, nes privačios korporacijos vadovaujasi išimtinai savo paslaugų teikimo sąlygomis. Šios sutartys paprastai draudžia duomenų perdavimą asmenims be pradinio vartotojo sutikimo.

Faktinis informacijos valdymas tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmogus dar būdamas gyvas atliko atitinkamus pasirinkimus pačiose platformose. Skaitmeninio palikimo procesas labai skiriasi nuo įprasto turto paveldėjimo, kuriam pakanka notaro patvirtinto testamento.

Skaitmeninėje erdvėje mirties liudijimas negarantuoja tiesioginės prieigos prie telefono ar kompiuterio duomenų. Net ir turėdami visus teisinius dokumentus, artimieji negauna universalaus kodo, atidarančio skaitmenines duris į asmeninius debesijos archyvus.

Sistemų saugumo architektūra sukurta taip, kad net pačios bendrovės dažnai neturi tiesioginės prieigos prie šifruotų duomenų. Bendrovių atstovai pabrėžia privatumo svarbą ir teigia, kad velionio informacijos apsauga yra tokia pat griežta, kaip ir gyvo vartotojo.

Tai reiškia, kad be išankstinio teisių perdavimo šeimoms tenka įsivelti į ilgus ir dažnai bevaisius teisinius ginčus su tarptautinėmis korporacijomis, kurios neprivalo aklai paklusti regioniniams turto paveldėjimo įstatymams.

Norėdamos palengvinti procesą, didžiosios bendrovės pamažu integruoja specialius administravimo įrankius. „Apple“ įrenginiuose veikianti skaitmeninio paveldo programa leidžia dar gyviems vartotojams paskirti iki penkių patikimų kontaktų.

Šie asmenys gauna unikalų prieigos raktą, kuris vėliau, kartu su mirties liudijimu, suteikia teisę pasiekti „iCloud“ saugykloje saugomus duomenis. Panašius nustatymus taiko ir „Google“, turinti neaktyvios paskyros tvarkyklę, bei „Meta“, siūlanti socialinių tinklų profilius paversti atminimo puslapiais.