1929 m. gruodį nedidelio Vengrijos Šolnoko miestelio teisme įvyko teismo procesas. Kaip praneša BBC, dešimtys moterų iš kaimyninio Nagyrévo kaimo buvo apkaltintos tyčiniu savo vyrų nunuodijimu.

Tuo metu „New York Times“ pranešė, kad beveik 50 moterų buvo apkaltintos vyrų nunuodijimu. Laikraštis pažymėjo, kad nuo 1911 iki 1929 metų daugiau nei 50 vyrų Nagyréve, ūkininkų bendruomenėje, esančioje maždaug 130 kilometrų į pietus nuo Budapešto, buvo nužudyti arsenu.

Kaltinamos moterys tapo žinomos kaip „angelų kūrėjos“.

Teismo metu nuolat iškildavo viena pavardė- kaimo pribuvėja Zsuzsanna Fazek.

Gyvenimas Nagyréve

Nagyrévas buvo maža ūkininkų bendruomenė, įsikūrusi prie Tisos upės Kunšage, didžiausiame Vengrijos vyno gamybos regione.

Santuokos šioje vietovėje dažnai buvo suplanuotos, labai jaunos moterys tekėdavo už daug vyresnių vyrų. Tokios santuokos paprastai būdavo lydimos sutartimis dėl žemės, paveldėjimo ir teisinių įsipareigojimų. Skyrybos buvo neįmanomos.

Tuo metu kaimas vis dar buvo valdomas Austrijos-Vengrijos imperijos.

Kadangi Nagyréve nebuvo gydytojų ar kunigų, Z. Fazekas, turėdama žinių apie vaistus ir chemines medžiagas, dirbo ne tik akušere, bet ir faktine gydytoja.

„Jos žinios privertė žmones kreiptis į ją ir ja pasitikėti“, – 2004 m. BBC sakė Mária Gunya. Ji buvo maža mergaitė, kai policija paprašė jos tėvo, vietos pareigūno, padėti ištirti virtinę nepaaiškinamų mirčių kaime.

Pribuvėja gyveno tipiškame vieno aukšto name, nukreiptame į gatvę.

M. Gunya paaiškino, kad kaimo moterys dažnai kreipdavosi į Z. Fazekas su savo problemomis.

„Ji dažnai girdėdavo apie tai, kas vyksta namuose: vyrai muša moteris, jas prievartauja, apgaudinėja. Daug smurto“, – prisiminė M. Gunya.

Pasak jos, kai moterys skųsdavosi savo girtais ar smurtaujančiais vyrais, Z. Fazekas joms sakydavo: „Jei su juo kyla problemų, turiu paprastą sprendimą.“

Šį tirpalą sudarė arsenas, kurį pribuvėja gaudavo pamirkiusi vandenyje musių gaudymo popierių.

Pasak laikraščio „Times“, vėliau jos sode buvo rasti užkasti buteliukai su nuodais.

Suėmimas

Bėgant metams, kaimo kapinės ėmė pildytis. Nuo 1911 iki 1929 m. Nagyrévá kapinėse buvo palaidota apie 50 vyrų. Daugelis jų buvo vyrai ir tėvai.

Galiausiai valdžios institucijos įtarė ir pradėjo ekshumuoti kūnus.

Arsenas buvo rastas 46 iš 50 tirtų kūnų, patvirtindamas įtarimus dėl apsinuodijimo.

Viskos gijos vedė pas Z. Fazekas.

1919 m. liepos 19 d. policija atvyko į jos namus jos suimti.

„Pamačiusi artėjančius žandarus, ji suprato, kad viskas baigta. Kai jie pasiekė namus, moteris jau buvo mirusi – ji buvo prarijusi šiek tiek savo nuodų“, – prisimena M. Gunya.

Pirmosios mirtys

Policijos pranešimuose teigiama, kad pirmosios žmogžudystės įvyko 1911 m., kai kaime apsigyveno Z. Fazekas. Tais metais prasidėjo beveik du dešimtmečius trukusi apsinuodijimų serija.

Tačiau, regis, akušerė nebuvo vienintelė kaltininkė. Kaimyniniame Solnoko mieste nuo 1929 m. buvo teisiamos 26 moterys. Aštuonios buvo nuteistos mirties bausme, likusios įkalintos, o septynios – kalėti iki gyvos galvos. Tik kelios pripažino savo kaltę, o jų motyvai niekada nebuvo iki galo nustatyti.

Kalbant apie motyvus, yra daug teorijų. Skurdas, godumas ir nuobodulys – tai tik kelios iš jų.

Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad moterys turėjo meilužių tarp Rusijos karo belaisvių, kurie Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo ūkiuose, kol jų vyrai buvo išvykę į frontą.

Kai moterų vyrai grįžo, jos apmaudavo dėl staigaus laisvės praradimo ir viena po kitos nusprendė imtis veiksmų.

Už Nagyrévo ribų

Apsinuodijimų mastas galėjo būti daug platesnis. Kaimyniniame Tisakurto mieste arseno buvo rasta kituose ekshumuotuose kūnuose, tačiau niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn.

Kai kuriais skaičiavimais, bendras mirčių skaičius regione siekia net 300.

Bėgant metams tragiški įvykiai Nagyréve nugrimzdo į užmarštį. Jo pavadinimas nebekelia nerimo aplinkinio regiono vyrams.

Tačiau M. Gunya ironiškai pastebi, kad po apsinuodijimų vyrų elgesys su žmonomis „žymiai pagerėjo“.