Šios mergaitės nuotrauka buvo publikuota nacių žurnaluose ir ant atvirukų. Paaiškėjo, kad ji buvo žydė.

1935 m. ant nacių žurnalo “Sonne ins Haus“ („Saulė namuose“) viršelio pasirodė mažos mergaitės nuotrauka. Ji laimėjo „idealaus arijų kūdikio“ konkursą. Tačiau paaiškėjo, kad mergaitė ant viršelio buvo žydė. Kaip tai atsitiko, nagrinėjama „Xolod“ straipsnyje.

Hessi Levinson gimė 1934 m. gegužę, ir kai jai buvo šeši mėnesiai, šeima nusprendė mergaitę nufotografuoti. Šiuo tikslu jos tėvai, Jacobas ir Paulina, nuvežė ją į žinomo Berlyno fotografo Hanso Ballino studiją. Tėvai padėjo įrėmintą portretą ant pianino.

Po kurio laiko Levinsonų namų tvarkytoja papasakojo Paulinai, kad matė Hessi nuotrauką ant žurnalo viršelio.

„Mano mama manė, kad namų tvarkytoja suklydo, kad vaikai dažnai atrodo vienodai, ir tiesiog pasakė jai: „To negali būti“, – po daugelio metų pasakojo Hessi. Tačiau namų tvarkytoja atkirto, kad ant viršelio ji matė Hessi. „Tiesiog duokite man šiek tiek pinigų, – pasakė ji, – ir aš jums atnešiu tą žurnalą“.

Namų tvarkytoja netrukus grįžo su nauju nacių žurnalo „Saulė namuose“ numeriu. Hessi nuotrauka iš tiesų buvo ant viršelio.

„Nacius apkvailino“

Paulina ir Jakobas vartė žurnalą ir pasibaisėjo: jame buvo kareivių ir svastikų atvaizdų. Tada Paulina nubėgo į Hanso Ballino fotostudiją išsiaiškinti, kas vyksta. Jis pasisveikino su moterimi, užrakino duris, užtraukė užuolaidas ir nusivedė į galinį kambarį.

H. Ballinas paaiškino, kad 1935 m. žiemą Goebbelso propagandos ministerija surengė fotografijos konkursą, kad surastų „tobulą arijų kūdikį“. Laimėtojo nuotrauka būtų išspausdinta ant šeimos žurnalo „Saulė namuose“ viršelio. Dešimt žinomų fotografų pateikė po dešimt nuotraukų. H. Ballinas buvo tarp jų – jis žinojo, kad Hessi yra žydė, bet „norėjo, kad naciai apsikvailintų“. Galiausiai teisėjai iš 100 nuotraukų išrinko vieną – tą, kurioje pavaizduota Hessi Levinson.

„Norėjau pasijuokti, – pasakė Hessi motinai H. Ballinas. – Kaip matai, buvau teisus. Iš visų kūdikių jie šį pasirinko kaip „tobulą arijų“.“

Hessi nuotrauka buvo visur – reklamos buvo iškabintos parduotuvėse ir gatvėse, spausdinamos laikraščiuose ir ant atvirukų, platinamų visoje Vokietijoje ir okupuotose šalyse. Hessi teta pamatė vieną tokį atviruką Lietuvoje. Po mergaitės nuotrauka, auksinėmis raidėmis užrašyta žinutė: „Linkėjimai gimtadienio proga“.

Jakobas ir Paulina bijojo, kad tiesa bus atskleista – tokiu atveju Hessi galėjo būti tiesiog nužudyta. Nenorėdami, kad praeiviai atpažintų mergaitę, Levinsonai praktiškai ją uždarė namuose. „Nebegalėjau žaisti parke, – prisiminė Hessi. – Ir negalėjau eiti į zoologijos sodą, mano mėgstamiausią vietą.“

Gyvenimas Trečiajame Reiche

Jakobas ir Paulina gimė Liepojoje, Latvijoje, bet XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje persikėlė į Vokietiją. Jie svajojo tapti operos dainininkais: abu studijavo Berlyno muzikos akademijoje.

1932 m. Jakobas pradėjo dirbti Breslau operos teatre (dabar Vroclavas). Norėdamas nuslėpti savo kilmę, jis koncertavo Jascha Lenssen slapyvardžiu. Jo sutartyje buvo numatyta, kad jis bus pagrindinis baritonas 19 pasirodymų. Tačiau administracijai paprašius dokumentuose naudoti savo tikrąjį vardą, paaiškėjo, kad Jakobas buvo žydas. Dar neprasidėjus sezonui, jo sutartis buvo nutraukta.

Tada Jakobas tapo Latvijoje registruotos įmonės atstovu Vokietijoje. Paulina taip pat atsisakė muzikinės karjeros. 1934 m. gimė pirmoji poros dukra Hessi.

„Latvijos konsulas įtikino mano tėvus, kad Hitleris ilgai neišsilaikys. Jis patarė jiems pasilikti Berlyne, kol Hitleris žlugs, o tada siekti muzikinės karjeros“, – vėliau pasakojo Hessi. Levinsonai buvo užsieniečiai, todėl kai kurie antižydiški įstatymai jiems nebuvo taikomi.

Tačiau 1936 m., pateikęs sufabrikuotus kaltinimus dėl mokesčių vengimo, Jakobą suėmė gestapas. Laimei, jo buhalteris ir draugas, kuris taip pat buvo nacių partijos narys, vyrą užstojo. Jakobas buvo greitai paleistas, o supratęs, kad Vokietijoje tapo itin nesaugu, jis su šeima nedelsdamas pabėgo iš šalies. Iš pradžių šeima išvyko į gimtąją Latviją, o 1938 m. apsigyveno Paryžiuje.

Kelias į JAV

Vieną dieną į šeimos butą Paryžiuje atėjo gydytojas, taip pat žydų kilmės. Jis pastebėjo mielo vaiko ant pianino padėtą nuotrauką. Paulina iš karto pasidalijo jų šeimos istorija. Gydytojas pasiūlė jiems papasakoti ją viešai, kad parodytų žmonėms nacių ideologijos absurdiškumą. Paulina beveik sutiko, bet Jakobas griežtai atsisakė.

„Gydytojas pasakė mano tėvui: „Žinote, pone Levinsonai, jums nebėra ko bijoti. Dabar esate Prancūzijoje, – vėliau pasakojo Hessi. – Na, istorija įrodė, kad mano tėvas buvo teisus.“

1940 m. birželį Prancūzija žlugo: vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. Levinsonai vėl buvo priversti bėgti. Kai kurie žmonės padėjo jiems slapta persikelti į šalies pietus, kurie nebuvo okupuoti vokiečių kariuomenės ir kuriems vadovavo Viši marionetinė vyriausybė. Ten Jacobas bandė gauti vizas visai šeimai, ir 1941 m. jiems buvo patvirtintos Amerikos vizos, tačiau šeimai buvo duotos tik 45 dienos atvykti į šalį. Nesugebėjęs greitai rasti transporto, Jacobas bandė pratęsti vizas, tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Tik po metų Levinsonai gavo vizas – šį kartą į Kubą. Laukė ilga kelionė: šeima traukiniu keliavo į Lisaboną, o vėliau laivu į Kubą. Hessi ir jos jaunesnioji sesuo Noémie ten praleido didžiąją dalį savo vaikystės, kol Levinsonai galiausiai 1949 m. persikėlė į Jungtines Valstijas.

Atkeršijo

Mokydamasi Niujorke, Hessi susidomėjo chemija ir, baigusi mokyklą, įstojo į bakalauro studijas Barnardo koledže, o vėliau tęsė studijas Kolumbijos universitete. Ten ji sutiko savo būsimą vyrą, matematikos profesorių Earlą Taftą. Jie susituokė 1959 m., praėjus metams po studijų baigimo. Pora susilaukė vaikų ir Hessi paliko chemijos laboratoriją. „Tuo metu mokslinė karjera moterims buvo nesuderinama su vaikų auginimu“, – aiškino ji 2014 m. interviu.

Kad visiškai neatsisakytų chemijos, Hessi įsidarbino Edukacinėje testavimo tarnyboje ir pradėjo rašyti chemijos egzaminus stojantiesiems į JAV ir Kanados universitetus. 2000 m., būdama 66 metų, Hessi grįžo prie mokslo ir tapo chemijos profesore Šv. Jono universitete. Tuo metu ji jau turėjo keturis anūkus.

Hessi išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, tačiau daugelis jos giminaičių Latvijoje buvo nužudyti per Holokaustą. 2014 m. birželį 80 metų Hessi su vyru aplankė Izraelio nacionalinį Holokausto memorialą „Yad Vashem“. Ji papasakojo darbuotojams savo vaikystės istoriją ir padovanojo jiems žurnalo, kurį šeima turėjo iki šiol, kopiją. Ji taip pat ranka pildė formas, kuriose išsamiai aprašė, kas nutiko jos artimiesiems.

Hessi močiutės Basia Levinson ir Haya Hinda Levina buvo deportuotos ir nužudytos. Jos teta Rosa Levinson, kaip ir teta Ida Prizman, taip pat buvo nužudytos per Holokaustą, kai joms buvo apie 45 metus.

Paklausta, kaip ji jautėsi būdama pavaizduota kaip žydų mergaitė ant nacių žurnalo viršelio, Hessi atsakė: „Jaučiuosi taip, lyg būtume atkeršiję.“

Hessi sakė esanti dėkinga H. Ballinui už „drąsą“ ir pasisakymą prieš vyriausybę. Tačiau šis incidentas buvo šokas jos šeimai – tėvai bijojo apie šią istoriją viešai kalbėti iki senatvės, nors juos žavėjo jos ironija.

„Dabar galiu juoktis. Bet jei naciai būtų sužinoję, kas aš iš tikrųjų esu, galbūt šiandien nebebūčiau gyva“, – sakė moteris.

2026 m. sausio 1 d. H. Levinson Taft mirė savo namuose San Franciske. Jai buvo 91 metai.