Jekaterinburge (Rusija) vyras pagrobė ir kankino savo buvusią merginą, o paskui išvežė į kapines. Jai tik per stebuklą pavyko išsigelbėti.

2023 m. vasarą 39 metų Oksana Kuzmenko Jekaterinburgo maisto prekių parduotuvėje susitiko su Olegu Ščegolichinu. Iš pradžių jis jai atrodė kaip „tas tikrasis“: pasiimdavo iš darbo, atnešdavo kavos į lovą, rūpinosi, bet laikui bėgant vis dažniau jį apimdavo pavydo priepuoliai. Po to, kai O. Kuzmenko nusprendė su juo išsiskirti, O. Ščegolichinas ją pagrobė, kankino ir ketino nužudyti. Šis žiaurus pasakojimas – dar viena savaitgalio detektyvo istorija.

Praėjusių metų spalio 25 d., ketvirtą valandą ryto, Jekaterinburgo greitkelyje įvyko avarija.Tamsiai mėlynas automobilis „Honda Fit“ išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į kinišką visureigį „Exeed“. Iš karto po to iš „Honda“ iššoko vyras ir nubėgo link miško. Tačiau kiti, dėl šios avarijos priversti sustoti vairuotojai jo pabėgimą pastebėjo ne iš karto. Sulaikę kvėpavimą jie stebėjo moterį, kuri kelkraščiu artėjo prie jų.

Be batų, mūvėdama tik krauju permirkusias kojines, apdegusiais plaukais ir apdegusiu veidu, „Honda“ keleivė atrodė „kaip zombis iš siaubo filmo“ – tai buvo O. Kuzmenko. Priartėjusi ji paprašė: „Vaikinai, prašau, padėkite man, jis nori mane nužudyti“.

„Jis buvo tobulas“

39 metų banko personalo darbuotoja O. Kuzmenko buvo išsiskyrusi ir gyveno viena – anot jos draugų, jai nesisekė su santykiais, kol 2023 m. vasarą ji nuėjo į maisto parduotuvę ir netyčia ten sutiko malonų vyrą. Jie nusišypsojo vienas kitam ir jis pasiūlė panešti jos krepšį.

„Jo žvilgsnis buvo atviras ir jis maloniai šypsojosi. Pradėjome kalbėtis, pakeliui apsikeitėme telefono numeriais ir nusprendėme bendrauti“, – vėliau pasakojo O. Kuzmenko. Tai buvo O. Ščegolichinas, kuris taip pat buvo išsiskyręs. Jis dirbo suvirintoju viename iš Jekaterinburgo autoservisų, nuomojo butą, svajojo sutaupyti pinigų ir pasistatyti namą.

„Mano akimis jis buvo tobulas. Visada – kava rytais į lovą. Ir „Labas rytas“ – visada. Aš net neturėjau prie ko prikibti“, – vėliau prisiminė O. Kuzmenko. O. Ščegolichinas stengėsi, kad kasdienybė „neprarytų“ santykių: jis gamindavo ir padėdavo plauti indus. Pora nuolat keliaudavo: Olegas žvejodavo ​​ir Oksanai kepdavo kebabus.

Jam rūpėjo ne tik partnerė. Kai prie įėjimo į namus jie pamatė narvą su žiurkėnu, kurį paliko vienas kaimynas, Olegas pirmasis pasiūlė jį parsinešti namo ir pats surentė gyvūnėliui namelį iš batų dėžės.

Iš ankstesnės santuokos O. Ščegolichinas turėjo du nepilnamečius vaikus. Tačiau Oksanai apie tuos santykius jis nieko nepasakojo ir ignoravo jos bandymus išsiaiškinti smulkmenas. Jis paaiškino tai sakydamas, kad „moterys mėgsta fantazuoti ir daryti prielaidas, kurių iš tikrųjų nebuvo“.

O. Ščegolichinas nutylėjo ir tai, kad praeityje buvo šešis kartus teistas – už vairavimą išgėrus, vagystes, plėšimus, grasinimą nužudyti, plėšimą ir vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymą. 2018 m. jis buvo nuteistas pustrečių metų už trijų automobilių vagystę. Vyras buvo paleistas 2021 m. kovą, o jau liepą per dvi dienas sumušė du pažįstamus ir vieną iš jų apiplėšė. Už tai 2021 m. gruodį jis buvo nuteistas antrą kartą ir dvejus metus praleido griežto režimo kolonijoje.

Iš kalėjimo jis buvo paleistas 2023 m. liepos 28 d. ir beveik iš karto susipažino su O. Kuzmenko.

Pikti raudoni jaustukai

Vėliau O. Kuzmenko prisipažino, kad santykių pradžioje ji tiesiog nešiojo „rožinius akinius“. Tuomet ji netgi planavo sukurti šeimą su O. Ščegolichinu, sakydama draugams, kad jai atrodo, jog sutiko „vertą vyrą“.

O. Ščegolichinas, priešingai, nenorėjo susitikti su O. Kuzmenko draugais ir nesupažindino jos su savaisiais.

Oksana sugebėjo jį įtikinti tik vieną kartą: kartu su O. Ščegolichinu ji nuvyko į vasarnamį pas savo vaikystės draugę Olesią Skibą. Vakaras baigėsi blogai.

Jie trise sėdėjo prie stalo ir „gerai leido laiką“ iki tol, kol draugė nuėjo miegoti. Po kurio laiko jos vyras Aleksejus atvyko į vasarnamį ir prisijungė prie O. Kuzmenko ir O. Ščegolichino užstalės. Netrukus tarp vyrų kilo konfliktas ir jie išėjo į lauką muštis. O. Kuzmenko išbėgo paskui vyrus. Ji šaukė O. Ščegolichinui: „Kodėl tu taip elgiesi, jie gi pakvietė mus į svečius?“, bet šis neklausė. O. Ščegolichinas sumušė namų savininką iki sąmonės netekimo, po to paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo.

Kitą rytą O. Skiba pamatė savo sumuštą vyrą ir pasakė O. Kuzmenko, kad jai nereikia tokių draugų. Ji patarė Oksanai išsiskirti su savo vaikinu, tačiau ši nepaklausė. Ir po dviejų mėnesių prasidėjo problemos.

Darbo dienomis O. Ščegolichinas nuolat skambino ir rašė O. Kuzmenko. Iš pradžių jai tai atrodė romantiška: Olegas taip reiškė savo meilę ir siuntė „TikTok“ žinutes su „kiškiukais ir kačiukais“. Tačiau laikui bėgant tai virto nuolatine kontrole.

O. Ščegolichinas pradėjo kasdien tikrinti moters skambučius ir žinutes. „Jis pasakė: „Jei neturi ko slėpti, duok man savo telefoną, aš peržiūrėsiu tavo susirašinėjimą, – prisiminė O. Kuzmenko. – Aš sutikau, nes jei žmogus manimi nepasitiki, o aš visiškai neturiu ko slėpti, tai prašau, žiūrėk, aš nieko prieš“.

Vieną iš tokių dienų O. Ščegolichinas moters telefone pamatė savo kolegos, užsiimančio automobilių dažymu, numerį. O.Kuzmenko jį išsaugojo dėl viso pikto: naudingas kontaktas, kuris gali praversti. O. Ščegolichinui tai nepatiko: jis teigė, kad Oksanos telefone iš viso neturėtų būti kontaktų, kurie yra „susieti su vyrų vardais“.

Reguliarus telefono tikrinimas jo nenuramino: kai O. Kuzmenko būdavo darbe ir iš karto neatsakydavo į žinutes, O. Ščegolichinas siuntinėdavo „piktus raudonus jaustukus“.

Biure O. Kuzmenko dažniausiai avėdajo „Crocs“, tačiau išeidama iš kambario persiaudavo aukštakulniais bateliais. Kai O. Ščegolichinas dar kartą jai paskambino ir išgirdo kulnų tauškėjimą, jis ėmė reikalauti nuotraukos, kad įsitikintų, jog Oksana jo neapgaudinėja ir tikrai yra darbe. Tokios situacijos kartojosi, o O. Kuzmenko dar ir dar siuntė jam nuotraukas, nors manė, kad tai „vaikų darželis“. „Jis sakė, kad turi labai lakią vaizduotę ir mintyse gali įsivaizduoti daug dalykų“, – vėliau prisiminė O.Kuzmenko. O. Ščegolichinas paaiškino jai, kad iš esmės nepasitiki žmonėmis.

„Tu niekada neturėtum išeiti“

2023 m. spalio pabaigoje O. Kuzmenko išgirdo O. Ščegolichiną kalbant telefonu su kita moterimi. Po jos klausimo „Kas tai?“ prasidėjo kivirčas. „Kai mes susitaikėme, jis man nuoširdžiai pasakė, kad yra tokia ir tokia ponia, ir jis vaikščiojo su ja miesto centre. „Bet nieko negalvok, tarp mūsų nieko nebuvo“, – vyro žodžius prisiminė O. Kuzmenko. Tada ji pagalvojo: greičiausiai Olegas turi kitų santykių. „Tarp mūsų didelis amžiaus skirtumas“, – sakė jis. Tada pasakiau: „Jei tau ten įdomiau, daugiau nieko nebetęskime ir nebloginkime situacijos“, – prisiminė ji.

O. Kuzmenko susikrovė daiktus ir norėjo laikinai persikelti namo pas mamą – pabūti viena, kol O. Ščegolichinas „išsiaiškins“ su kita mergina. Bet tada jis pradėjo elgtis agresyviai. „Jis atidarė duris, iškvietė liftą, sumetė ten visus mano krepšius, išstūmė mane vien tik su šlepetėmis į koridorių ir pasakė: „Tu dabar taip pamatysi savo mamą“, – sakė O. Kuzmenko. Ji paprašė paduoti batus ir paltą. O. Ščegolichinas atsisakė. Ir kai O. Kuzmenko įėjo į liftą, jis metė į ją ketaus katilą – ji vos spėjo išsisukti. Katilas trenkėsi į lifto veidrodį ir jį suskaldė.

O. Kuzmenko išsigando ir nusprendė „nevystyti konflikto“. Ji pasakė, kad niekur neis, grįžo namo ir jie nuėjo į virtuvę pasikalbėti. O. Ščegolichinas pripažino, kad klydo, bet įspėjo ją: „Kad ir kas nutiktų, niekada neturėtum išeiti“. O. Kuzmenko į tai nieko neatsakė.

„Anksčiau tai priskirdavau amžiui: karštakraujis, 32 metai. Bet po to puodo užsidėjau sau varnelę, kad turime apsispręsti, kad išsiskirtume, – prisiminė ji. – Padariau išvadą: po velnių, jei paakinsime šį žmogų, kils fizinis smurtas. Bet kas man nutiko vėliau, net negalėjau pagalvoti apie tai, kad žmogus gali būti tokiu maniaku“.

Bloga nuojauta

Sulaukusi, kol O. Ščegolichinas išeis iš namų, O. Kuzmenko susikrovė daiktus ir išvyko pas mamą. Apie tai ji papasakojo O. Ščegolichinui telefonu. Po to jis pradėjo jai intensyviai skambinti: per dieną skambindavo kas 15–30 minučių. Kitą rytą Oksana metro išvyko į darbą ir automobilį paliko kieme.

Spalio 24-osios vakarą O. Kuzmenko mama Natalija Čerepanova žiūrėjo televizorių, kai bute užgeso šviesa. „Išeinu į koridorių, dega šviesa. Įeinu į butą, užsirakinu ir tada didžiąjame kambaryje išgirstu krepšdesį. Nueinu ten, kur turime spintą ir kabyklą. O jis iššliaužia iš ten, šis jaunuolis“, – pasakojo Oksanos mama.

Pasirodo, kol buvo išjungtos šviesos, O. Ščegolichinas įsliūkino į jos butą. Jis neatsakė į klausimą „kodėl“ – tyliai pažvelgė į N. Čerepanovą ir nusišypsojo. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis surišo pensininkei rankas už nugaros ir paėmė jos telefoną.

Maždaug tuo pačiu metu O. Kuzmenko baigė darbą ir paliko biurą. Ji nenorėjo grįžti namo: jai buvo bloga nuojauta. Moteris paskambino savo draugei Elenai ir susitarė pas ją praleisti keletą dienų, o paskui planavo išsinuomoti butą.

O.Kuzmenko sunerimo, kai mama neatsiliepė į skambučius ir norėjo pasiimti automobilį, kuris buvo paliktas kieme. Kartu su Elena ji nuvyko prie mamos namų. Buvo pirma valanda nakties.

O. Kuzmenko paprašė savo draugės išleisti ją šalia netoliese esančio namo. Tada ji nuėjo pėsčiomis, o Elena liko sėdėti automobilyje. Kieme nieko įtartino nebuvo. Po kurio laiko Elena nuėjo į parduotuvę: draugės buvo iš anksto susitarusios dėl susitikimo vietos. Ji laukė daugiau nei 10 minučių, o, jos skaičiavimais, Oksana jau turėjo spėti susitikti su mama, paimti mašiną ir atvažiuoti – bet ji vis tiek nepasirodė.

Klausėsi muzikos

Pati O. Kuzmenko vėliau prisiminė, kas nutiko. „Nieko grėsmingo nebuvo. Kieme tylu, ramu. Vis dėlto apsidairiau“, – minutes, kai priėjo prie automobilio, prisiminė ji. O. Kuzmenko atidarė automobilio duris ir įsėdo.

„Prieš išvykdama įjungiau priekinius žibintus – ir pasigailėjau. Iš kur jis atsirado, iš kur iššoko, aš visiškai nesupratau. Suprantu, kad jis bėga dideliu greičiu, pribėga, atidaro dureles ir iškart pradeda talžyti mane kumščiais, – pasakojo O. Kuzmenko. – Aš susilenkiu, bet jis vis tiek mane daužė. Iškart viskas ištino, nosis buvo kreiva, iš jos bėgo kraujas“.

O. Ščegolichinas liepė O. Kuzmenko atsisėsti į keleivio sėdynę, o pats sėdo už vairo. Jis atėmė iš Olgos raktus ir pareikalavo, kad ji išsiimtų auskarus, „kad jie nebūtų identifikuoti“. Tada O. Ščegolichinas pasuko link automobilių remonto dirbtuvių, kur dirbo suvirintoju.

Pakeliui O. Ščegolichinas iš kišenės išsitraukė moters mamos telefoną ir parodė O. Kuzmenko. Paklaustas „Kodėl?“, jis atsakė: „Kad tave kontroliuočiau“. Tada jis paskambino moters draugei ir pasakė, kad O. Kuzmenko viskas tvarkoje. Ji tai patvirtino, bijodama, kad jis dar kartą ją smogs. Ji tik pasakė: „Aš su Olegu“, tikėdamasi, kad jei jai kas nors nutiktų, Elena žinos, kas dėl to kaltas.

Pakeliui ji bandė nuraminti O. Ščegolichiną. „Aš jo klausiau: „Kodėl tu taip elgiesi? Pakalbėkime apie tai, kas tau nepatinka, pasakyk priežastį, paaiškink“. Bet jis tik paleido muziką garsiau. Jis važiavo, klausėsi muzikos ir visiškai į mane nereagavo“, – sakė ji.

„Tokia didelė, bet pasakomis tiki“

Dirbtuvės, kuriose dirbo O. Ščegolichinas, yra vienoje iš tokių vietovių, kurios Jekaterinburge vadinamos „depresinėmis“. Pakelėje rikiavosi mediniai vieno aukšto namai, už kurių automobilis pasuko į garažų kompleksą.

O. Ščegolichinas išėjo atidaryti garažo, o paskui už kapišono ištempė O. Kuzmenko į gatvę, pradėjo ją mušti ir stumti link garažo. Tai užfiksuota vaizdo stebėjimo kamerose.

O.Kuzmenko atsidūrė ankštame kambaryje, nusėtame daiktais. Viduje stovėjo stalai, sofos ir remonto laukiantys automobiliai. Ant vienos iš sienų kabėjo įrankiai.

„Jis įjungė muziką visu garsu, paėmė lazdą ir pradėjo mane daužyti. „Visa mano kairioji nugaros pusė buvo viena ištisinė mėlynė“, – pokalbių laidoje „Anapus ribos“ pasakojo moteris. Kai pavargdavo mušti, O. Ščegolichinas gėrė degtinę, klausėsi muzikos ir dainavo.

Kažkuriuo metu jis nutildė muziką ir pasakė O. Kuzmenko: „Nusiauk batus“. Paklaustas „Kodėl?“, jis atsakė: „Dabar prikalsiu tavo kojas“. Oksana nepatikėjo – ji manė, kad jis tiesiog norėjo išgąsdinti. Tačiau iš tikrųjų jis paėmė medinę kaladę ir prikalė prie jo moters kojas: kairę su vinimi, o dešinę su susuktu, į kamščiatraukį panašiu geležies gabalu. Tada nusprendė atplėšti lentą nuo kojų: vinis iškart išlindo, bet geležies gabalas nepasidavė. Naudodamas reples, O. Ščegolichinas vis tiek negalėjo su tuo susidoroti. „Jis bandė ir bandė, o tada tiesiog pasakė: „Ką, ar aš nepakankamai stiprus?“ Jis paėmė mano koją ir kaip patraukė... Aš taip rėkiau, nes buvo pragariškas skausmas. Man labiausiai kraujavo dešinė koja, nes ten buvo varžtas... Dabar kojose turiu dvi skyles“, – vėliau pasakojo O. Kuzmenko.

Egzekucijos metu O. Kuzmenko visiškai išseko. O. Ščegolichinas liepė jai atsistoti, bet moteris to padaryti jau negalėjo. Tada jis pakėlė ją už pažastų ir kelis kartus plaktuku smogė į nugarą. „Tada jis privertė mane užimti dramblio pozą: sulenkti kelius prie krūtinės, rankas už nugaros, kad surištų rankas ir kojas. Buvau surišta automobiliniu vilkimo lynu“, – pasakojo O. Kuzmenko.

O. Ščegolichinas nusitempė ją į kitą kambarį, kur jo akį patraukė benzino skardinės. Jis pradėjo pilti benziną ant O. Kuzmenko. Moteriai pakeliui pavyko išlaisvinti surištas kojas. Ji nusišluostė benziną nuo veido ir tuo pačiu bandė pasikalbėti su O. Ščegolichinu. Tačiau tai nepadėjo: „Jis išsitraukė cigaretę, žiebtuvėlį ir prinešė jį prie benzino. Aš užsidegiau kaip žvakė, o O. Ščegolichinas paėmė gesintuvą. Tačiau prieš paimdamas, jis rūkė cigaretę ir žiūrėjo, kaip aš degu“, – pasakojo O. Kuzmenko.

Oksana degė gyva, tačiau buvo sąmoninga. Ji bėgiojo po garažą ir rėkė. Kažkuriuo momentu O. Ščegolichinas jai mostelėjo pirštu ir parodė į šalia stovėjusį gesintuvą. „Aš bėgu tokiomis akimis, visa degiau. Pribėgu prie jo kaip kačiukas ir prašiau: „Prašau, paleisk mane“, – pasakė ji. O. Ščegolichinas apipurškė ją putomis, o paskui ėmė nuplėšti išlydytą laidą nuo jos kūno. Tada jis atnešė kibirą su skuduru ir privertė moterį išplauti grindis nuo jos pačios kraujo ir pabaigoje dar patikrino, ar švarios grindys.

Po to O. Ščegolichinas liepė Oksanai sėsti į automobilį, į kurį ji brido basomis per sniegą. Visas jos kūnas buvo nudegęs, pažeistas veidas ir plaukai – ji jautė, kad „kvapas toks, tarsi kažkas degtų“.

Tą naktį O. Kuzmenko paklausė O. Ščegolichino: „Tu sakei, kad kažką man jauti. Kur mūsų jausmai?“ O jis atsakė: „Tu toks didelė, bet tiki pasakomis“.

„Tu pati išsikasi sau kapą“

Automobilyje O. Kuzmenko elgėsi ramiai: anot jos, tą akimirką jai neberūpėjo, kas bus toliau.

O. Ščegolichinas išvažiavo į Jekaterinburgo greitkelį ir pasuko link jagodnoje kapinių. Jis pasakė: „Dabar tu išsikasi sau kapą“, ir pagrasino jai peiliu. Jis pasakė, kad ketina „susidoroti“ su O. Kuzmenko ir parduoti automobilį – ir paklausė, kur yra dokumentai.

„Meldžiausi. Labai meldžiausi. Pirmiausia pagalvojau apie savo mamą. Aš jai buvau vienintelė. Ir tarsi vidinis balsas man padiktavo: arba dabar, arba niekad. Nes paskutiniai jo žodžiai buvo, kad man liko gyventi neilgai: „Perpjausiu tau gerklę ir paprašysiu Dievo atleidimo“, – žurnalistams pasakojo O. Kuzmenko.

Ji atidarė duris ir bandė iššokti iš automobilio. O. Ščegolichinas sugriebė ją ir ėmė tempti atgal į saloną, tačiau nesuvaldė automobilio – ir šis nulėkė į priešpriešinio eismo juostą. O. Ščegolichinas paleido savo auką ir bandė išvengti avarijos, tačiau nebeturėjo tam laiko.

„Jie rėžiasi į mus, aš kulvirsčiais per duris, matyt, dėl to ir nepatekau po automobilio ratais“, – sakė O. Kuzmenko. Ji nuskriejo link kelio atitvaro, paskutinėmis jėgomis atsistojo ir nuėjo link vairuotojų, kurie sustojo ir išlipo iš savo automobilių.

„Padėkite!“

„Jie buvo treniruoti ir aukšti. Kažkodėl pamaniau, kad jie man tikrai padės. Aš rėkiau: „Padėkite, jis nori mane nužudyti! Ten yra vyras ir jis turi peilį“, – prisiminė O. Kuzmenko.

Nelaimės liudininkai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kelių policiją. „Aš drebėjau nuo šalčio, buvau tik su kojinėmis, kojinės jos buvo kruvinos. Pradėjau prašyti vyrų, kad mane įleistų į mašiną. Bet jie manęs neįleido į saloną. Jie sakė: „Tu apipilta benzinu, pati turi tai suprasti“. Jau miglotai supratau, kas tai yra“, – sakė ji. Tik vienas iš vairuotojų davė O. Kuzmenko savo batus.

Ji gerai neprisimena, kas nutiko toliau. Ji tik nuolat klausinėjo, kur greitoji pagalba, kuri atvažiavo po 20 ar 30 minučių. Tik tada, kai O. Kuzmenko ant neštuvų buvo įkelta į greitosios pagalbos automobilį, ji suprato, kad yra saugi ir gali atsipalaiduoti.

10 val. O. Ščegolichinas vėl paskambino Oksanos draugei Elenai ir pasakė, kad jos draugė pateko į avariją ir dabar yra ligoninėje. Jis keletą kartų skambino pačiai Olesiai Skibai, tačiau ji neatsiliepė. Tada jis pradėjo jai rašyti: „Olesia pakelk ragelį, aš tikrai tavęs prašau“. Jis rašė, kad O. Kuzmenko guli ligoninėje ir jai reikia išgerti tabletes, jis pats, neva, negali jos aplankyti, nes „kuriam laikui išvyksta“.

Kelių policijos pareigūnai O. Ščegolichiną sulaikė nepraėjus nė dviem valandoms po avarijos. Nuo nelaimės vietos jis nuėjo tik du kilometrus, tikriausiai dėl to, kad avėjo tik vieną batą.

Pasiruoškite blogiausiam

O. Kuzmenko buvo paguldyta į miesto klinikinės ligoninės nudegimų skyriaus intensyviosios terapijos skyrių. Jai buvo diagnozuotos perforuotos žaizdos pėdose, akiduobėse, dešinės pėdos, nosies ir piršto sužalojimai, hematomos. Be to, antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimai apėmė 20-30 proc. kūno – nuo ​​gaisro labiausiai nukentėjo veidas. Gydytojai jai sukėlė dirbtinę komą. Olesya Skiba žurnalistams sakė, kad draugai skambindavo į ligoninę kas valandą. Gydytojai sakė „pasiruoškite blogiausiam“: „Tai labai rimta būklė. Nėra veido ir plaukų, taip man pasakė nudegimų skyriaus vedėjas“, – sakė O. Skiba.

Po kelių dienų O. Kuzmenko atgavo sąmonę. Ji ir toliau liko intensyviosios terapijos skyriuje: gydytojai pranešė, kad jos būklė „be jokios ypatingos dinamikos“ ir „stabili ir rimta“. Jo rankos buvo apdegusios ir sunkiai sužalotos, visas veidas buvo subintuotas tvarsčiais.

Gruodžio 1 d. O. Kuzmenko buvo išrašyta iš ligoninės. Ji persikėlė gyventi pas savo motiną. Moteris numetė daug svorio ir patyrė keletą odos persodinimo operacijų.

Dabar O.Kuzmenko drovisi nepažįstamų žmonių: „Eidama žiūriu į žemę, o ne tiesiai. Net į viešąjame transporte važiuoju su kauke, nes visi iškart į mane žiūri“, – 2024-ųjų rugpjūtį žurnalistams pasakojo ji.

„Dabar turiu daug fobijų. Tiesiog norisi pasislėpti kampe“, – sakė D. Kuzmenko. Anksčiau ji dažnai eidavo prie jūros ir plaukiodavo. Dabar tai beveik neįmanoma: nudegimo vietas reikia saugoti nuo saulės.

„Ne Natalija Oreiro“

O. Ščegolichinas buvo suimtas. Iki 2024 m. kovo tyrimas buvo baigtas. Jis buvo kaltinamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai, automobilio vagystę panaudojant pavojingą gyvybei smurtą ir vairavimą išgėrus.

O. Kuzmenko sunkiai apsisprendė atvykti į susitikimą. Nepaisant susitikimų su psichologais, ją krėtė drebulys: „Mano vidinė būsena buvo tiesiog baisi. Man buvo labai sunku kalbėti ir prisiminti visus šiuos įvykius“, – sakė ji.

Kai 2024 m. balandį O. Kuzmenko teisme prabilo apie savo patirtį, O. Ščegolichinas sėdėjo vos už poros metrų nuo jos. Duodama parodymus ji stengėsi į jį nežiūrėti, o grįžusi į savo vietą pasislėpė už advokato peties. O. Ščegolichinas užsidengė veidą popieriaus lapu.

Plastinė chirurgija neįtraukta į privalomąjį sveikatos draudimą. O. Kuzmenko ir jos advokatas su plastinėmis operacijomis susijusias išlaidas įvertino 15–20 mln. rublių, tačiau teisme pareikalavo 10 mln. Atsakydamas į tai, O. Ščegolichinas pareiškė, kad O. Kuzmenko ir anksčiau nebuvo Natalija Oreiro. Teisme jis buvo nemandagus: „Taip, ji yra velnias kūne! Nemačiau, kad žmonės miršta vien dėl to, kad jiems spyrė užpakalį“. Tuo pačiu metu O. Ščegolichino advokatas tvirtino, kad šis mylėjo Oksaną ir neketino jos nužudyti.

2024 m. liepos 15 d. O. Ščegolichinas buvo nuteistas 12 metų kalėti itin griežto režimo kolonijoje su laisvės apribojimu pusantrų metų. O. Ščegolichinas taip pat turi sumokėti O. Kuzmenko 1,5 mln. rublių kaip kompensaciją už moralinę žalą.

O. Kuzmenko sakė, kad ji baiminasi, kad O. Ščegolichinas bus išleistas į karą Ukrainoje ir išvengs kalėjimo: „Aš nenorėčiau, kad jis būtų išsiųstas į Šiaurės karinę apygardą. Galbūt tai mano fobijos, bet staiga jis gali grįžti kaip herojus. Galbūt jis dabar ant manęs pyksta, nepatenkintas, galbūt jaučia keršto jausmą“, – sakė ji.