Dveji metai kankinimų, patyčių, bado, šalčio ir ligų. Tokią kainą patyrė ukrainietė, kuri pagaliau iš nelaisvės grįžo į tėvynę.

Gegužės 31-ąją, vykdant belaisvių mainus, 24 metų Mariupolio policijos tyrėja Maryana Čečeliuk išsivadavo iš Rusijos nelaisvės.

2022 m. gegužę iš „Azovstal“ į Rusijos kontroliuojamos teritorijos pergabentos dvi seserys, 15 metų Alina ir 22 metų Maryana Čečeliuk, buvo išsiųstos „filtruoti“. Jaunesnioji sesuo buvo paleista ir sugebėjo grįžti pas šeimą į Ukrainą, o vyresnioji buvo įkalinta, nes anksčiau dirbo tyrėja Ukrainos policijoje.

Rusijos kariškiai įtarė Maryaną ryšiais su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir paėmė ją į nelaisvę. Laiškuose, kuriuos jai pavyko perduoti savo šeimai, M. Čečeliuk rašė, kad ji buvo mušama, marinama badu, kentėjo nuo šalčio. Ji numetė daug svorio ir bijojo, kad niekada nebus paleista. Visą tą laiką artimieji kovojo už tai, kad M. Čečeliuk būtų įtraukta į kalinių mainų sąrašą.

Gegužės 31 dieną ji pagaliau atsidūrė Ukrainoje.

Gegužės 31 d. nuo šių metų pradžios įvyko jau keturi Ukrainos ir Rusijos apsikeitimai kaliniais. Į Ukrainą grįžo 71 kariškis ir keturi civiliai.

Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas artimųjų ir kalinių susitikimas, išplatintas Ukrainos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Jame matoma žemo ūgio blondinė, apsigaubusi Ukrainos vėliava ir rankose laikanti mėlynas ir geltonas gėles – ši šviesiaplaukė yra 24 metų M. Čečeliuk.

Vaizdo įraše ji skambina telefonu ir sako: „Mama, labas. Mamyte, aš namie“, ir pradeda verkti. Ji atrodo išsekusi ir su mėlynėmis ant kūno. M. Čečeliuk Rusijos nelaisvėje praleido 25 mėnesius.

M. Čečeliuk baigė Charkivo nacionalinį vidaus reikalų universitetą, o vėliau įsidarbino tyrėja Mariupolyje.

Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis M. Čečeliuk teikė pirmąją pagalbą sužeistiesiems ir atsisakė evakuotis iš miesto, sakydama, kad turi atlikti savo pareigą. Netrukus dingo bet kokia galimybė išvykti iš Mariupolio: miestą apsupo rusų kariuomenė.

2022 m. kovo 25 d. dėl oro atakų M. Čečeliuk ir jos 15-metė sesuo Alina buvo atskirtos nuo tėvų: jos nuo bombų pasislėpė „Azovstal“ slėptuvėse. Tėvai tą dieną išvyko iš Mariupolio. Seserys Čečeliuk „Azovstal“ rūsiuose išbuvo kiek daugiau nei mėnesį, slėpdamosi nuo antskrydžių ir bombardavimų.

2022 m. gegužės 1 d. prasidėjo evakuacija iš „Azovstal“. Kaip pasakojo jaunesnioji M. Čečeliuk sesuo, išėjusias iš slėptuvės jas pasitiko žurnalistai ir JT bei Raudonojo kryžiaus atstovai.

Maryanos tėvas Vitalijus Čečeliuk tikina, kad JT ir Raudonasis Kryžius pažadėjo evakuotuosius nugabenti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, tačiau evakuacijai skirti autobusai atsidūrė Bezymenoje kaime, Donecko srityje, kurį kontroliavo Rusijos kariuomenė. Ten visi iš Mariupolio evakuotieji buvo išsiųsti „filtracijai“ – dokumentų patikrai ir papildomoms apklausoms. Rusijos kariškiai ieškojo, ar tarp evakuotųjų nėra asmenų, susijusių su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ar „Azovo“ pulku. Seserys Čečeliuk buvo nuvežtos į „filtraciją“.

„[Jie paklausė], kas mes tokios, iš kur esame, kaip atsidūrėme „Azovstal“, ką galvojame apie Rusiją. Tačiau kai jie sužinojo apie Maryanos darbą, prasidėjo tikras tardymas ir psichologinis spaudimas. Jie šviesdavo man į veidą, grasino vaikų namais ir atkeršyti tėvams, jei nepasakosiu apie sesers ryšius su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis“, – pasakojo Maryanos sesuo Alina.

Vyresniosios sesers tarnyba Ukrainos policijoje Rusijos kariškiams kėlė daug klausimų. Pasak Alinos, „filtravimas“ truko apie šešias valandas. Po šios „procedūros“ abi seserys gavo dokumentus išvykti, tačiau netrukus „rusai su baltais raiščiais“ atėjo pas vyresniąją Čečeliuk, išlaipino ją iš autobuso ir nuvedė atgal į tardymo kambarį. Taip Maryanai Čečeliuk prasidėjo rusų nelaisvė.

Po kelių dienų Aliną iš Bezymianoje, kur vyko „filtracija“, išsivežė jos tėvai, kurie visą tą laiką laukė dukterų Zaporožėje. Nuo tos akimirkos Maryana, pasak jos tėvo, buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą: ji buvo kalinama Donecko kardomojo kalinimo centre, Elenovkos, Taganrogo, Kamyšino Volgogrado srityje kolonijose, kol galiausiai vėl atsidūrė Mariupolyje.

Nelaisvė

Informacijos apie sąlygas, kuriomis ukrainiečiai laikomi Rusijos nelaisvėje, yra mažai. Rusijos pusė neskelbia sulaikytų kariškių ir civilių sąrašų, neatskleidžia jų sulaikymo vietų ir to praktiškai nekomentuoja.

Ukrainos politikai ir visuomenės veikėjai ne kartą pareiškė, kad Rusija atsisako derybų dėl kalinių keitimo. Rusijos pusė dėl visko kaltina Ukrainą. Per 27 mėnesius nuo plataus masto invazijos pradžios šalys įvykdė 52 apsikeitimus, o 2024 metais – tik keturis. Ukrainos pusės teigimu, per visą karą į tėvynę pavyko sugrąžinti 3210 žmonių.

Kas tiksliai nutiko M. Čečeliuk per tuos 25 mėnesius, kuriuos ji praleido nelaisvėje, vis dar tiksliai nežinoma, nes ji pati dar nedavė išsamaus interviu žiniasklaidai.

M. Čečeliuk tėvai teigė, kad visus pirmuosius metus nieko nežinojo apie dukters nelaisvę. Tačiau kai 2023 m. kai kurių „rūpestingų žmonių“ dėka ji buvo pervežta į koloniją Mariupolyje, Maryana galėjo išsiųsti laiškus savo šeimai. Pasak jos tėvų, oficialiai susirašinėti buvo neįmanoma: Rusijos valdžia tokios galimybės belaisviams nesuteikia. Tačiau kai kurie laiškai pasiekė artimuosius – Maryanai padėję asmenys juos nufotografavo ir persiųsdavo jos artimiesiems.

Kaip pasakoja Maryanos tėvas, ji rašė, kad serga, pasakojo, kaip jai sunku nelaisvėje, kad yra kankinama, badauja ir šąla. Per dvejus nelaisvės metus M. Čečeliuk neteko 15 kilogramų.

„Jėgos jau visiškai apleidžia mane. Kartais norisi užmigti ir nepabusti“, – 2024 m. sausį savo šeimai rašė Maryana.

„Dėl kvėpavimo takų ligos ir gerklės skausmo jai išsivystė komplikacijos, kurios peraugo į lėtinę gastrito formą. Dukra numetė daug svorio, susilpnėjo imuninė sistema, pradėjo slinkti plaukai, dingo mėnesinės“, – pasakojo Maryanos mama.

Iš rusų nelaisvės paleista Maryana Čečeliuk socialiniuose tinkluose parodė savo kojų nuotrauką su mušimo pėdsakais. Mergina pranešė, kad mėlynes ant jų paliko ją nelaisvėje laikę rusai.

M. Čečeliuk giminaičiai teigė, kad jie kreipėsi ir į Ukrainos valdžios institucijas, ir į tarptautines organizacijas, siekdami, kad ji būtų paleista iš nelaisvės. Jie ne kartą ėjo į mitingus su plakatais ir reikalavimais paleisti Maryaną, netgi rašė prašymus popiežiui, Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir jo žmonai.

Laisvė

M. Čečeliuk šeima nuo 2022 m. vidurio gyvena Šveicarijoje, tačiau susitikti su dukra Natalija Čečeliuk atvyko į Ukrainą (susitikimo su mama vaizdo įrašą Maryana paskelbė socialiniuose tinkluose).

N. Čečeliuk pasakoja, ką apie nelaisvėje patirtus kankinimus jai papasakojo dukra. „Tai labai žiauru. Tai tęsis visą likusį gyvenimą, niekada nebus pamiršta, nepaisant jokios reabilitacijos“, – sako Natalija.

Maryana savo socialiniuose tinkluose publikavo nuotraukas su mėlynėmis ant kojų ir komentarus: „Tiems, kurie sako, kad moterys nemušamos“ ir „Ačiū, broliai rusai, tebūna jums žemė pragaru. Šlovė Ukrainai!“

Maryanos tėvas sako, kad dabar, dukrai išėjus į laisvę, jie kartu bandys atkreipti dėmesį į JT ir Raudonojo kryžiaus veiksmus. „Susidaro įspūdis, kad jos [tarptautinės organizacijos] yra blogio, o ne gėrio pusėje. Mūsų šeimos istorija rodo, kad per evakuaciją JT ir Raudonasis Kryžius mano dukras tiesiog perdavė Rusijai kaip belaisves“, – sako jis.

Maryanos mylimasis Vladislavas Andrianovas, buvęs „Azov“ kariškis, taip pat buvęs „Azovstal“ slėptuvėse iki 2022 m. gegužės, vis dar yra Rusijos nelaisvėje.

2023 m. lapkričio 23 d. telegramų kanale „Mariupolis 24“ buvo paskelbtas pranešimas, kuriame teigiama, kad specialiųjų pajėgų dalinio „Azov“ pirmojo bataliono trečiojo skyriaus vadui V, Andrianovui 2022 m. skirta 25 metų bausmė sustiprinto režimo saugumo kolonijoje.

„Dvejus metus tikėjau, kad tu jau namie. Tai buvo didelis smūgis mano širdžiai, kai sužinojau, kad tavęs nėra. Laikykis, mano meile, greitai mes tave sugrąžinsime ir tavo kančios baigsis. Sugrįšime į laimingą gyvenimą, kurį taip staigiai nutraukė karas“, – po išsilaisvinimo sakė M. Čečeliuk.

Birželio 5 d. Vladimiras Putinas pareiškė, kad šiuo metu Rusijoje yra 6 465 Ukrainos kariai ir karininkai. Tuo tarpu Ukrainos skaičiavimais, Rusijos nelaisvėje yra apie 8 tūkst. ukrainiečių, o Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto duomenimis, dar 23 tūkst. žmonių, įskaitant civilius, yra laikomi dingusiais be žinios (kai kurie iš jų taip pat gali būti nelaisvėje).

V. Putino teigimu, dabar Ukrainos nelaisvėje yra 1348 Rusijos kariai. Ukraina neatskleidžia tikslaus karo belaisvių skaičiaus, tačiau gegužės pabaigoje „dėl didelio pasidavusių rusų skaičiaus ir faktinio Rusijos vykdomo mainų blokavimo“ gegužę atidaryta trečioji stovykla.

Iš viso Rusijos nelaisvėje yra 403 moterys iš Ukrainos.