Šių dienų realijos: vyras prirakino žmoną prie balkono ir mirtinai ją nukankino. Jis nusiuntė jos kūno nuotrauką draugei ir parašė, kad nėra reikalo bandyti jos „gelbėti“.

Sergejus Čibisovas pasitikdavo žmoną Iriną prie darbo, atnešdavo jai pietus, o žiemą valydavo sniegą prie parduotuvės, kurioje ji dirbo. Pora daug laiko praleisdavo kartu: žaisdavo tinklinį su paaugliu sūnumi, vedžiodavo šunis. Liepos 6 d. jų kūnai buvo rasti bute Maskvos srityje – Sergejus surakino Iriną antrankiais ir nukankino, o vėliau pats nusižudė. Kas gi nutiko šioje „draugiškoje“ šeimoje.

Pora dažnai kartu vedžiodavo du savo šunis ir žaisdavo tinklinį su sūnumi namų kieme esančioje žaidimų aikštelėje. Pasak Irinos kolegų, S. Čibisovas niekada nepirkdavo alkoholio parduotuvėje, kurioje dirbo jo žmona.

Irina buvo tyli, šiek tiek uždara ir nekalbėjo apie savo asmeninį gyvenimą, „Xolod“ pasakojo jos kaimynė Jekaterina (I. Čibisovos kolegų ir pažįstamų vardai jų prašymu neskelbiami). Tuo pačiu metu ji galėdavo atsikirsti ir „keiktis“, jei į parduotuvę ateidavo triukšmadariai, prisimena jos kolegė Tatjana.

Kartais jos pažįstamiems atrodydavo, kad Irina bijo savo vyro. „Jis jai skambina – jos veidas iš karto pasikeičia. Stovėjome prie įėjimo, ir ji staiga pasakė: „O, viskas, aš bėgu, dabar Serioža pradės mane barti“, – sakė Jekaterina.

„Sprendžiant iš to, kaip [Marija ir Irina] bendravo, galiu manyti, kad Maška bandė ją įtikinti, kad ši netemptų gumos. Ji – kovotoja. Jei ji norėjo jai padėti ir ištraukti [iš buto mušimo metu], ji galėjo pasakyti: „Nebūk kvaila, ruoškis ir nešdinkis iš ten“, – mano Jekaterina.

Sergejui nepatiko M. Sorokinos dėmesys situacijai jų šeimoje. S. Čibisovo giminaičiai sakė, kad jis jiems skundėsi, jog jo žmona turi „naują draugę“, kuri pradėjo ją klaidinti ir įtikinėti rašyti prieš jį policijos pareiškimus.

„Džiaukis, padugne“

Nežinoma, kodėl Irina su sūnumi neišvyko į Čeboksarus. Vietoj to, 2025 m. pavasarį Čibisovai persikėlė arčiau Sergejaus motinos – į Puščiną netoli Maskvos. Pasak jo giminaičių, vasarą jie norėjo gyventi gryname ore: maudytis Okoje ir vaikščioti miške.

Liepos 5 d. vakare, kaip „Xolod“ pasakojo šeimos kaimynas, Irina paskambino Marijai ir pasakė, kad Sergejus vėl apkaltino ją neištikimybe ir kad ji pagaliau nusprendė palikti savo vyrą.

Kitą dieną, antrą valandą po pietų, M. Sorokina gavo žinutę iš Irinos numerio. Kai ji atidarė žinutę, kaip ji pasakojo žiniasklaidai, ji net iš karto suprato, ką regi.

Žinutė skelbė: „Na, džiaukis, padugne. Kol nenusprendei jos „gelbėti“, ji buvo gyva ir džiaugėsi gyvenimu. Pažiūrėk į jos įdegį, mes leidome dienas paplūdimyje, vaikščiojome, linksminomės. Tu ją lėtai nužudei, pirmiausia atėmei jos sielą paleistuvyste, o paskui fiziškai. Tu nelaimėjai, tu pralaimėjai. Dievas tave nubaus.“

Prie teksto buvo pridėtos dvi nuotraukos. Vienoje buvo Irinos portretas su galvos apdangalu miško fone. Antroje buvo jos kūno nuotrauka.

M. Sorokina nedelsdama paskambino Irinos sūnui Nikolajui, kuris tuo metu buvo pas močiutę. Nikolajus nuskubėjo į tėvų butą patikrinti, kas nutiko. Lauko durys buvo užrakintos iš vidaus viršutine spyna, nors jo tėvai to niekada nedarė. Taigi paauglys iškvietė policiją ir Nepaprastųjų situacijų ministeriją.

Specialistai išlaužė duris – bute buvo du lavonai. I. Čibisovos kūnas buvo rastas balkone: ji buvo surakinta antrankiais prie metalinio stovo. Šalia jos gulėjo kastuvas, keli atsuktuvai, peilis ir taburetė su kraujo pėdsakais. Pasak „Telegram“ kanalo „Shot“, Irinos kaukolė buvo sutraiškyta. Sergejaus kūnas buvo rastas kitame kambaryje – jis nusižudė.

Tyrimo komitetas iškėlė dvi baudžiamąsias bylas. Vieną pagal straipsnį dėl žmogžudystės, antrą – pagal straipsnį dėl kurstymo nusižudyti. Tyrėjai mano, kad Sergejus iš pavydo mirtinai sumušė žmoną, o vėliau nusižudė.

Irinos ir Sergejaus sūnus gyvens su močiute. Jam teko pamatyti tėvų kūnus ir jis buvo šoko būsenos. Sutrikęs jis paklausė tyrėjų, ką dabar daryti su šunimis