Per tris mėnesius Japonijoje dingo aštuonios merginos. Jas vienijo noras nusižudyti, tačiau byla pasirodė esanti sudėtingesnė, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

2017 m. rudenį Japonijos policija susidūrė su paslaptingų dingimų serija. Jaunos merginos dingo skirtinguose Tokijo priemiesčiuose. Policija negalėjo rasti jokių jų pėdsakų, kol vienos iš aukų brolis neįsilaužė į jos „Twitter“ paskyrą ir nerado užuominos, kuri pakeitė tyrimo eigą. Paaiškėjo, kad visos dingusiosios skundėsi gyvenimu ir dažnai rašė, kad nori mirti. Kas gi joms nutiko?

2017 m. spalio 23 d. 23 metų Aiko Tamura iš Tokijo priemiesčio Hačiodžio paskutinį kartą atsakė į žinutę messengeryje. Jos brolis, su kuriuo jie susirašinėjo beveik kiekvieną dieną, toliau rašė jai žinutes, tačiau Aiko paskyra nebeveikė. Ji jau antrą dieną nepasirodė namuose.

Brolis pradėjo mušti pavojaus varpais, susisiekė su policija ir pranešė apie sesers dingimą. Jis turėjo priežasčių nerimauti. Paskutiniai keli gyvenimo metai šeimai siuntė vieną išbandymą po kito, ir tai paveikė Aiko emocinę būseną. Ją persekiojo mintys apie savižudybę. Paaiškėjo, kad jos brolis turėjo svarių priežasčių nerimauti.

„Noriu mirti“

Vaikystėje Aiko buvo aktyvi: sportavo, mokykloje prižiūrėjo triušius ir net grojo orkestre. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė, kai jos mama su vaikais persikėlė iš Jokohamos į Hačiodžį – motina pabėgo nuo vyro, kuris ją skriaudė.

Šeima gyveno iš pašalpų bute, kurį padėjo išnuomoti socialinės tarnybos. Po persikraustymo, pasak draugų, Aiko užsisklendė savyje ir pradėjo praledinėti pamokas mokykloje.

2017 m. mirė Aiko mama, ir mergaitė pradėjo daugiau bendrauti su broliu. Jos „Twitter“ paskyroje vis dažniau atsirasdavo įrašų apie mirtį. Kartą mergina parašė, kad „ieško žmogaus, su kuriuo kartu galėtų baigti savo gyvenimą“.

Kai 2017 m. rudenį dingo A.Tamura, policija tyrė dar kelių žmonių, daugiausia jaunų merginų dingimą. 17-metė Akari Suda 2017 m. buvo vyresnioji vidurinės mokyklos mokinė, svajojusi piešti mangą ir vadovavusi meno klubui. Tuo pačiu metu, sprendžiant iš jos socialinių tinklų įrašų, A. Suda buvo nelaiminga. Kaip ir Aiko, ji tviteryje parašė, kad nori nusižudyti.

2017 m. rugsėjo 26 d. ji dalyvavo mokyklos sporto renginyje Fukušimoje ir po to dingo. Jos draugai pasakojo, kad kitą dieną mergina pasitraukė iš jų grupės pokalbių programėlėje LINE. Vėliau tą pačią dieną jos mobilusis telefonas nustojo siųsti signalus.

Policija pradėjo ieškoti A. Sudos. Jie naudojo specialius paieškos metodus, pavyzdžiui, dingusių žmonių mobiliojo telefono signalo sekimą. Tačiau signalas tam tikru momentu nutrūko ir nebuvo įmanoma nustatyti tikslios įrenginio vietos.

Įtartinas pašnekovas

Spalio 26 d., praėjus trims dienoms po paskutinio Aiko susisiekimo su ja, jos brolis, negavęs jokios informacijos iš policijos, nusprendė paprašyti sesers sekėjų pagalbos.

Jis žinojo, kad Aiko naudoja tą patį slaptažodį skirtingoms paskyroms. Prisijungęs prie sesers „Twitter“ paskyros, jis paskelbė keletą žinučių, prašydamas pagalbos. „Paskutinį kartą su paskyros savininke, savo seserimi, man pavyko susisiekti spalio 23 d. Prieš tai mes susirašinėjome beveik kiekvieną dieną LINE tinkle. Tačiau spalio 23 d. rytą, apie 9 val., ji nustojo atsakyti“, – rašė brolis.

Be to, Aiko brolis nusprendė ištirti sesers susirašinėjimą. Jis rado nežinomo vyro žinutes, kuriose buvo kvietimas susitikti. Šis atradimas tapo lūžio tašku byloje. Aiko brolis išnagrinėjo vyro paskyrą ir suprato, kad šis dažnai rašė skirtingoms moterims. Bendra tema, vienijanti šiuos susirašinėjimus, buvo kalbos apie mirtį.

Aiko brolis tyrėjams papasakojo, ką jam pavyko išsiaiškinti, ir pateikė policijai informacijos apie merginas, su kuriomis vyras bendravo “Twitter“ tinkle. Dėl to policija sugebėjo suprasti Aiko dingimo priežastį ir, kaip vėliau paaiškėjo, dar aštuonių asmenų, įskaitant A. Sudą.

Policija kreipėsi į vieną iš vyro pašnekovių – Japonijos žiniasklaida ją vadino Yumi. Mergina padėjo policijai privilioti vyrą į susitikimą 2017 m. spalio 30 d. policija pasekė vyrą iki jo buto Zamos mieste ir įsilaužė į vidų.

Maniako namai

Į įtariamojo butą patekę pareigūnai rado kambarį, pilną sandėliavimo dėžių, iš kurių sklido keistas kvapas. Konteinerių viduje buvo daug šaldytuvuose sudėtų sukapotų kūnų, taip pat devynios galvos ir apie 240 žmonių kaulų.

Policija konfiskavo virves, pjūklus ir kitus nusikaltimuose naudotus įrankius, taip pat aukoms duotas migdomąsias tabletes.

Internete buvo pranešimų, kad bute buvo modulinis vonios kambarys, kuriame vyras tariamai sukapojo savo aukas. „Kai kurios kūno dalys buvo rastos nešiojamame šaldytuve, apmėtytos kačių kraiku“, – vėliau sakė vienas iš policijos pareigūnų.

Buto savininkas buvo nedelsiant sulaikytas. Paaiškėjo, kad tai 27 metų Shiraishi Takahiro. Jis neieškojo jokių pasiteisinimų. „Nuo tada, kai rugpjūčio 22 d. persikrausčiau į šį butą, nužudžiau devynis žmones“, – citavo jį policija.

A. Tamura buvo pastebėta vaizdo stebėjimo kamerose toje vietovėje su vyru, kuris atrodė kaip Shiraishi. Vėliau policija pranešė, kad jis pasmaugė A. Tamurą 2017 m. spalio 23 d.

Gatvių skautas

Sh. Takahiro gimė 1990 m. spalio 30 d. Mačidoje, Tokijo prefektūroje. Gimus jaunesnei seseriai, šeima persikėlė į privačius namus Zamoje, Kanagavos prefektūroje. Sh. Takahiro tėvas kūrė automobilių detales, o motina augino vaikus.

Pasak Sh. Takahiro motinos, vaikystėje jis buvo intravertas. Darželio futbolo sekcijoje jis retai gaudavo kamuolio perdavimų per rungtynes, todėl jis greitai pasitraukė iš būrelio. Būdamas moksleiviu, jaunuolis susidomėjo vaizdo žaidimais, tačiau nesilaikė susitarimo su tėvais žaisti tik dvi valandas per dieną, todėl jie dažnai ginčydavosi. Tuo pačiu metu, anot motinos, šeima buvo paprasta, ir nepaisant nesutarimų, jie kartą per metus išvykdavo į keliones.

Nuo trečios vidurinės mokyklos klasės, pasak jo motinos, Sh. Takahiro dažnai praleidinėdavo pamokas, nes „klasė buvo pilna stiprių ir užsispyrusių vaikų, su kuriais jis negalėjo rasti bendros kalbos“, ir visą laiką leisdavo žaisdamas vaizdo žaidimus užgriozdintame kambaryje.

Baigęs vidurinę mokyklą 2009 m., Sh. Takahiro nebetęsė mokslų. Tuo metu jo tėvai jau buvo išsiskyrę: motina paliko namus, pasiimdama ir jaunesniąją seserį. Vaikinas nuėjo dirbti į vietos prekybos centrą ir ten dirbo iki jo atleidimo 2011 m. Nuo to laiko jis dirbo ne visą darbo dieną įvairiose vietose, pavyzdžiui, pachinko baruose (vietose su žaidimų automatais) Kanagavos prefektūroje.

Vėliau Sh. Takahiro persikėlė dirbti į Tokiją. Jį pasamdė įmonė, kuri padėjo jaunoms moterims susirasti darbą, tačiau iš tikrųjų merginas ji siuntė į viešnamius Japonijos sostinėje. Jis buvo gatvės skautas, bandęs privilioti merginas dirbti klubuose didžiausiame Tokijo raudonųjų žibintų kvartale.

Lengviau kontroliuoti

2017 m. Sh. Takahiro buvo suimtas už darbo įstatymų pažeidimą. Jam buvo skirta lygtinė bausmė už tai, kad nusivedė moterį į sekso prekių parduotuvę, žinodamas, kad ji bus priversta užsiimti prostitucija. Dėl bausmės Sh. Takahiro turėjo grįžti į savo gimtąjį Zamos miestą, gyventi su tėvu ir dirbti sandėlyje.

Kaip vėliau sakė pats Sh. Takahiro, jam toks gyvenimas nepatiko. Jis nesutarė su savo tėvu ir norėjo kuo greičiau išsikraustyti. Tam jis nusprendė susirasti moterį, kuri jį išlaikytų, ir pradėjo susitikinėti su merginomis internete. Sh. Takahiro rinkosi moteris, sergančias depresija ir turinčias minčių apie savižudybę. Darbas sekso industrijoje, anot jo, išmokė jį, kad „moteris, linkusias į savižudybę, lengviau kontroliuoti“.

2017 m. kovo mėn. vaikinas atidarė „Twitter“ paskyrą. Profilio aprašyme skelbė: „Noriu padėti žmonėms, kurie iš tikrųjų kenčia. Prašau, bet kuriuo metu parašykite man asmeninę žinutę“. Vėliau Sh. Takahiro naudojosi penkiomis skirtingomis „Twitter“ paskyromis, įskaitant @hangingpro, iš kurios jis tikriausiai rašė A. Tamurai (šios paskyros dabar užblokuotos).

„Twitter“ tinkle Sh. Takahiro pradėjo skelbti įrašus, susijusius su savižudybe. Vėliau jis teigė, kad neketina nusižudyti ir kad tai tik būdas pritraukti moteris. Tuo pačiu metu, jei jis pastebėdavo kitas “Twitter“ paskyras su įrašais apie savižudybę, Sh. Takahiro pradėdavo bendrauti su vartotojomis asmeninėmis žinutėmis.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio pradžioje Sh. Takahiro susipažino su 21 metų Mizuki Miura. Ji gyveno Atsugio mieste (įsikūrusiame Kanagavos prefektūroje, apie 50 kilometrų nuo Tokijo) su mama ir vyresniu broliu mažame bute. M. Miura jam pasakė, kad nori nusižudyti. Sh. Takahiro pakvietė ją susitikti. Netrukus jis pasiūlė M. Miurai gyventi kartu, sakydamas: “Mirkime kartu“. M. Miura sutiko ir sumokėjo jam 510 000 jenų (apie 4600 JAV dolerių pagal 2017 m. valiutos kursą) – jos dalį nuomos už kelis mėnesius. Jie išsinuomojo dviejų aukštų butą.

Žmogžudystė po žmogžudystės

Kitą dieną po to, kai pora pradėjo gyventi kartu, Sh. Takahiro užpuolė M. Miurą. Jis pastūmė merginą, kai jie ėjo už namo, ir pasmaugė iš anksto paruošta virve. Pasak Sh. Takahiro, M. Miura priešinosi ir nenorėjo mirti. Sh. Takahiro išprievartavo jau mirusią merginą ir pasiėmė visus jos pinigus. Norėdamas sunaikinti įkalčius, Sh. Takahiro supjaustė kūną, įdėjo galvą į šaldytuvą ir išmetė likusį kūną. Policija ieškojo merginos, bet negalėjo nustatyti, kur ji judėjo ar su kuo bendravo po to. Dėl to M. Miura buvo įtraukta į dingusiųjų asmenų sąrašą.

Vėliau Sh. Takahiro pasakojo, kad pirmą kartą apie žmogžudystę pagalvojo sužinojęs, kiek pinigų M. Miura turėjo savo sąskaitoje, į kurią, jo manymu, pervedė jos vaikinas. Tada jis pradėjo ieškoti informacijos, kaip nužudyti, kaip supjaustyti kūno dalis, kaip jų atsikratyti, kaip paslėpti įkalčius. Dar prieš pakviesdamas M. Miurą į nuomojamą butą, Sh. Takahiro nusipirko pjūklą.

Praėjus penkioms dienoms po žmogžudystės, rugpjūčio 28 d., Sh. Takahiro, apsikeitęs žinutėmis socialiniuose tinkluose, pasikvietė į savo namus jauniausią auką, 15-os metų moksleivę Kyurehą Ishiharą. Jis išprievartavo merginą, tada ją nužudė, supjaustė aukos kūną ir paėmė jos daiktus. Praėjus dviem dienoms po K. Ishiharos mirties, rugpjūčio 30 d., buvo nužudytas vienintelis vyras šioje byloje – nužudytosios M. Miuros draugas Shogo Nishinake.

Remiantis kai kuriais pranešimais, Shogo buvo M. Miuros vaikinas, tačiau vienas iš jo draugų vėliau tuo suabejojo. Pasak jo, Sh. Nishinake ir M. Miura „tiesiog susipažino savižudžių grupėje“. Prieš tai, 2017 m. birželį, Sh. Nishinake išsiskyrė su mergina, su kuria draugavo porą metų. „Jis labai pergyveno, gydytojas jam diagnozavo depresiją ir išrašė psichotropinių vaistų. Tada Shoko pradėjo bendrauti „Twitter“ tinkle su kitais, į savižudybę linkusiais žmonėmis. Kelias dienas prieš savo dingimą rugpjūčio 29 d., jis teigė, kad jau du kartus bandė nusižudyti su kuo nors iš jų“, – sakė Sh. Nishinake draugas.

Po M. Miuros dingimo Sh. Nishinake paklausė Sh. Takahiro, ar šis žino, kur dingo jo draugė. Sh. Takahiro pažadėjo papasakoti viską, ką prisimena apie jų paskutinį susitikimą, ir pakvietė Sh. Nishinake pas save. Kai šis atvyko aplankyti, bijodamas demaskavimo, Sh.Takahiro jį nužudė.

Žudynės truko nuo 2017 m. rugpjūčio iki spalio mėn. Rugpjūtį buvo nužudyti trys žmonės, rugsėjį – keturi, o spalį – du. Tarp aukų buvo 17-metė vidurinės mokyklos mokinė Natsumiya Kubo ir 19-metė universiteto studentė Hinako Sarashina, abi iš Saitamos prefektūros, taip pat 25 metų Kazumi Maruyama, dirbusi parduotuvėje. Visos jos galvojo apie mirtį ir rašė apie tai socialiniuose tinkluose.

Kitoms trims merginoms pasisekė: nors jos ir pažinojo Sh. Takahiro, jos išgyveno. Jis du mėnesius susitikinėjo su viena iš jų, manydamas, kad ši gali turėti daug pinigų. Mergina jį pamaitino ir apmokėjo viešbutį. Antrajai moteriai Sh. Takahiro leido pas jį pabyventi 10 dienų, nes ji davė jam pinigų kasdienėms išlaidoms. Jis bandė suvilioti trečiąją, bet, paties nusikaltėlio teigimu, jam trūko žavesio, ir mergina galiausiai išėjo. Sh. Takahiro svarstė ją išprievartauti ir nužudyti, bet galiausiai paleido.

Kad išvengtų demaskavimo, Sh. Takahiro kruopščiai užmaskavo žmogžudystes. Visų pirma, jis pasirūpino, kad kūnai neturėtų kvapo. „Įvedus “skilimo kvapas“, atsiranda daug informacijos. Sako, kad padeda baliklis arba kačių kraikas... Aš išbandžiau viską, kaip parašyta“, – sakė jis, pripažindamas, kad šie „metodai“ jam nelabai padėjo. Stipriausias kvapas, anot jo, pasireikšdavo, kai būdavo perpjaunamas pilvas. Jis taip pat internete ieškojo, kaip išmėsinėti lavonus. Kvapas vis dar buvo juntamas, bet kaimynai nemušė pavojaus varpais.

Sh. Takahiro naudojosi penkiomis skirtingomis „Twitter“ paskyromis, todėl jį buvo sunku sugauti. O dėl ryšio trūkumo tarp daugumos aukų policijai taip pat buvo sunku susieti dingimus tarpusavyje.

Po arešto

Atlikus kūnų DNR identifikaciją, buvo nustatytos visų aukų tapatybės. Lygiagrečiai prasidėjo Sh. Takahiro apklausa. Atlikus visas būtinas procedūras, Sh.Takahiro buvo apkaltintas priverstiniu lytiniu aktu, plėšimu ir žmogžudyste, taip pat kūno išniekinimu.

Teismo metu Sh. Takahiro pripažino savo kaltę. „Yra daug įrodymų ir protokolų, viskas patikimai užfiksuota, – sakė jis. – Jei blaiviai įvertini situaciją, akivaizdu, kad net ir kovojant niekas nepasikeis. Taigi, manau, geriau viską pripažinti ir ramiai su tuo susitaikyti.“

Tačiau jo advokatai tvirtino, kad pačios aukos norėjo mirti. Atsakovas, kaip teigė gynyba, turi „tam tikrą psichikos sutrikimą, spėjama, proto praradimą ar protinį išsekimą“. Buvo manoma, kad šie argumentai padės sušvelninti bausmę.

Tačiau psichologinė ekspertizė nustatė, kad Sh. Takahiro yra sveiko proto. Argumentą, kad pačios aukos norėjo mirti, teismas atmetė dėl tyrimo metu gautos informacijos. Pasak jo, nors aštuonias moteris, kurios bendravo su Sh. Takahiro, traukė būtent savižudybės tema, kai kurios iš jų išreiškė norą „gerai gyventi“, o aukos priešinosi, kai buvo nužudytos. Pats Sh. Takahiro teisme pripažino, kad šios žmogžudystės nebuvo iš anksto susitarusios tarp šalių. Kai prokuroras paklausė: „Ar ji [auka] nužudymo dieną pasakė: “Nužudyk mane“?“, Sh. Takahiro atsakė: „Ne“. O į patikslinantį klausimą: „Ar tikrai nebuvo sutikimo?“, jis tvirtai pasakė: „Visiškai ne“.

Sh. Takahiro išliko ramus. Paklaustas, ar jaučiasi kaltas, jis atsakė, kad iš pradžių jautėsi šiek tiek kaltas, kai nužudė pirmąsias aukas, bet vėliau šis jausmas atslūgo. Sh. Takahiro taip pat sakė, kad norėtų vesti, kad kas nors galėtų jį lankyti, kol jis bus kalėjime.

2020 m. gruodžio 15 d. teismas paskelbė nuosprendį. Kaltintojai teigė, kad Sh. Takahiro vartojo terminą „savižudybė“, kad sistemingai priviliotų psichiškai nestabilias aukas į savo butą. Žudiko metodai buvo gudrūs ir abejotini, ir jis toliau žudė, kad patenkintų savo seksualinius troškimus ir užsidirbtų pinigų. Sh. Takahiro buvo nuteistas mirties bausme.

Jis neapskundė nuosprendžio. „Nesvarbu, ar man skirs mirties bausmę, – sakė jis dieną prieš tai. – Tiesiog greitai užbaikite teismą ir leiskite man ramiai gyventi.“

Po mirties nuosprendžio Sh. Takahiro davė daug interviu žurnalistams ir nekomercinių organizacijų atstovams. „Tikėjausi ką nors pajusti. Bet, keista, neprakaitavau, mano širdis nesidaužė. Viską puikiai žinojau iš anksto“, – apibūdino jis savo emocijas po nuosprendžio.

Mirties bausmė Sh. Takahiro buvo įvykdyta 2025 m. birželio 27 d. rytą. Jam buvo 35 metai.

Linijos pavadinimas	Telefono numeris	Darbo laikas	Kam skirta
Jaunimo linija jaunimolinija.lt	8 800 28888	I-VII visą parą	JAUNIMUI Paramą teikia savanoriai
Vaikų linija vaikulinija.lt	116 111	I-VII 11-23 val.	VAIKAMS Paramą teikia savanoriai
Vilties linija viltieslinija.lt	116 123	I-VII visą parą	SUAUGUSIEMS Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Pagalbos moterims linija pagalbosmoterimslinija.lt	8 800 66366	I-VII visą parą	MOTERIMS Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tėvų linija tevulinija.lt	8 800 90012	I-V 9-13 val. ir 17-21 val.	TĖVAMS, PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ Paramą teikia profesionalūs psichologai
Sidabrinė linija sidabrinelinija.lt	8 800 80020	I-V 8-22 val. ir VI-VII 11-19 val.	SENJORAMS Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai