Rusijos žiniasklaida praneša apie Rusijos televizijos laidų vedėjo Vladimiro Molčanovo, kurio laida „Prieš ir po vidurnakčio“ tapo sovietinės televizijos simboliu perestroikos eroje, mirtį.
Apie V. Molčanovo mirtį pranešė jo draugas, žurnalistas ir rašytojas Jurijus Rostas. Pasak jo, laidos vedėjas mirė po ilgos ligos.
„Mirė Volodija Molčanovas, nepaprastas ir garbingas žmogus. Talentingas ir protingas Rusijos intelektualas, moralus žurnalistas, puikus televizijos laidų vedėjas, sąžiningas rašytojas ir puikus mano draugas. Netektis didelė ir nepataisoma“, – „Telegram“ kanale rašė J. Rostas.
Vladimirui Molčanovui buvo 75 metai.
Nuo 1973 iki 1986 m. V. Molčanovas dirbo redaktoriumi „Novosti“ spaudos agentūroje, o 1987 m. tapo SSRS centrinės televizijos laidos „Prieš ir po vidurnakčio“, kuri buvo transliuojama kartą ar du per mėnesį, vedėju.
Laida buvo transliuojama iki 1991 m. ir buvo pirmoji programa, kurioje buvo rodomas tuo metu televizijai netradicinis formatas. Joje, be kita ko, buvo interviu su žinomais žmonėmis ir skambėjo populiarioji Vakarų muzika.
Pirmajame „Prieš ir po vidurnakčio“ epizode buvo interviu su aktoriumi Andrejumi Mironovu.
Ši programa tapo viena populiariausių, ją žiūrėjo milijonai žiūrovų.
Praėjus šešiems mėnesiams po laidos „Prieš ir po vidurnakčio“ pradžios, Centrinėje televizijoje buvo pradėta transliuoti antroji laida „Vzgliad“, tapusi perestroikos simboliu.
V. Molčanovas taip pat vedė naujienų laidas „Vremia“, „90 minučių“ ir „120 minučių“.
Interviu „Meduza“ V. Molčanovas (Rusijos valdžios įvardytas kaip „užsienio agentas“) prisiminė, kad 1991 m. sausį, kai sovietų desantininkai Liewtuvoje nužudė 14 neginkluotų žmonių ir sužeidė daugiau nei 600, jis atsisakė vesti laidą „Vremia“ ir išmetė savo partijos bilietą.
„To niekada anksčiau televizijoje nebuvo nutikę; net politiniai komentatoriai to nebuvo darę. Jie išlaikė „Prieš ir po vidurnakčio“, bet retkarčiais pradėjo ateiti į montažą ir šniukštinėti, ką montavome, – pasakojo V. Molčanovas. – Taigi surinkau savo komandą ir pasakiau, kad turime ją uždaryti, kad nenoriu būti tas, į kurį jie rodo sakydami, kad esame laisvi.“