Valerijus Semeniukas (59), poliarininkas; Ukrainos karo gydytojas.

Ukrainos karo gydytojui Valerijui Semeniukui buvo 59 metai, o į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jis įstojo 2022 m. Prieš tai jis tris kartus keliavo į Antarktidą, dalyvaudamas Ukrainos ekspedicijoje. Medikas mirė tarnybos metu birželio 7 d.

„Su dideliu liūdesiu sužinojome apie „kovinių pingvinų“ šeimos nario – poliarinių tyrinėtojų, kurie gynė Ukrainą – netektį. Birželio 7 d. nustojo plakti Valerijaus Pavlovičiaus Semeniuko, trijų ekspedicijų žiemotojo, medicinos tarnybos kapitono ir karinio dalinio A7010 medicininės reabilitacijos ir atstatomojo gydymo skyriaus rezidento, širdis“, – pranešė Nacionalinio Antarkties mokslinio centro (NASC) komanda. Poliariniai tyrinėtojai pažymėjo, kad dirbdamas budinčiu gydytoju, V. Semeniukas budėjo iki paskutinių akimirkų, 24 valandas per parą.

Karo gydytojas ir Antarktidos ekspedicijos dalyvis V. Semeniukas gimė 1967 m. gegužės 13 d. Beveik tris dešimtmečius – nuo ​​1994 iki 2022 m. – jis dirbo gydytoju Vinycios srities Chmelnyckio centrinėje ligoninėje. V. Semeniuko šeima gerai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir Izraelyje. Jo seneliai Antrojo pasaulinio karo metu Chmelnyckyje išgelbėjo 12 žydų. Už tai dešimtojo dešimtmečio pradžioje Izraelio valstybė jiems suteikė garbės vardą „Pasaulio tautų teisuolis“.

V. Semeniukas taip pat tris kartus lankėsi Antarktidoje. Jis dirbo gydytoju trijose Ukrainos ekspedicijose: vienuoliktojoje 2006–2007 m., keturioliktojoje 2009–2010 m. ir aštuonioliktojoje 2013–2014 m.

Po plataus masto karo su Rusija pradžios 2022 m. gegužę V. Semeniukas buvo pašauktas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Poliariniai tyrinėtojai, kurie dirbo su V. Semeniuku ekspedicijose, jį prisimena su meile.

„Jis buvo sąžiningas, tiesmukas ir principingas. Jis visada sakydavo tiesą tokią, kokia ji buvo. Tuo pačiu metu jis buvo didelės širdies žmogus, į kurį visada galėjai kreiptis pagalbos ar patarimo“, – sakė kolegos.

Jie prisiminė, kaip Valerijus padėjo jaunesniems kolegoms prisitaikyti prie gyvenimo Antarktidoje, aktyviai dalyvavo ekspedicijos gyvenime, mokėsi naujų dalykų, domėjosi stoties darbu ir mėgo žygius po aplinkines salas.

„Jis dažnai įtraukdavo kitus ekspedicijos narius į tokius pasivaikščiojimus, suprasdamas, kaip svarbu per ilgą žiemą išlaikyti fizinį pasirengimą, psichologinę pusiausvyrą ir komandinę dvasią“, – sakė poliarinis tyrinėtojas Jurijus Otruba.