Vaclovas Šleinota (73), buvęs Panevėžio „Lietkabelio“, „Vilniaus Vingio“ vadovas, LPK viceprezidentas.

Liepos 1 d. ką tik atšventęs savo 73-iąjį gimtadienį Anapilin iškeliavo legendinis verslininkas ir ekonomistas Vaclovas Šleinota.

Gaivinęs tris įmones, savo akimis regėjęs Lietuvos ekonominę blokadą, ne vieną krizę pergyvenęs verslininkas ir ekonomistas V. Šleinota buvo pirmasis Panevėžyje ir vienas pirmųjų šalyje profesionalus ekonomistas, paskirtas vadovu į sovietinę gamyklą Lietuvoje. Iš pradžių kone dešimtmetį praleido Panevėžio autokompresorių gamykloje, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vadovavo Panevėžio „Lietkabeliui“.

Lietuvos Nepriklausomybės metais V. Šleinota buvo pakviestas eiti aukštas pareigas ekonomikos valdymo sektoriuje, įvairiose ministerijose. 1990–1991 m. V. Šleinota buvo pramonės ministro pavaduotojas, 1991–1992 m. – ekonomikos ministro pavaduotojas, 1992–1993 m. – pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas.

1993–1994 m. AB „Banga“ Šleinota dirbo ekspertu; nuo 1994 m. AB „Vilniaus vingis“ vadovas.

V. Šleinota ėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

„Išėjo mūsų Vacius. Kaimo vaikas iš Dzūkijos nugyveno įdomų, laimingą ir prasmingą gyvenimą. Tikrą ir nesuvaidintą gyvenimą. Mums jis – tai meilė, palaikymas, sveikas protas, išmintis, žmogus su begaliniu smalsumu ir žingeidumu.

Jis buvo tėvo ir vyro pavyzdys, Lietuvos patriotas, žmogus su ypač tvirtu stuburu bei pilnas žaismingumo ir humoro jausmo; giminių siela, jungianti įvairias kartas.

Ačiū už viską, mylimas tėti, lengvos tolimesnės kelionės. O kokį Jūs jį pažinote ?“ – socialiniuose tinkluose rašo jo duktė Lina Šleinotaitė.

Po šiuo įrašu šimtai užuojautos žinučių, žinomų žmonių komentarų.

V. Šleinota gimė 1951 m. Kružiūnuose, Alytaus r. 1958–1962 m. jis mokėsi Kružiūnų pradinėje mokykloje, po to Punios vidurinėje mokykloje.

1969 m. įstojo į Vilniaus universitetą. 1974 m. baigė Pramonės ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomisto specialybę. Baigęs studijas, gavo paskyrimą dirbti praktinį ekonomisto darbą.

1974–1977 m. dirbo Panevėžio baldų fabrike ekonomistu. 1977–1978 m. Panevėžio kelių SRV skyriaus vadovu, 1978–1987 m. Panevėžio autokompresorių gamykloje ekonomistu, 1987–1990 m. ėmėsi vadybinės veiklos – tapo Panevėžio „Lietkabelio“ vadovu.

„Iki 1987 m. ši gamykla įšoko į tokią krizę, kurios sovietiniais laikais buvo neįmanoma įsivaizduoti. Paveldėjau mirštančią įmonę, kurią reikėjo pastatyti ant kojų. Per trejus metus mes atsitiesėme ir įsivažiavome. Sovietiniais laikais, jeigu gamyklai būdavo labai blogai, ji pakliūdavo į antrąją banko kartoteką. O kas ten pakliūdavo, tai jiems neduodavo paskolų. „Lietkabelis“ buvo atsidūręs tokioje duobėje, kad net algoms neišduodavo pinigų. Teko per trejus metus ją pastatyti ant kojų – pavyko“, – yra pasakojęs verslininkas.

Panaši istorija klostėsi ir su „Vilniaus Vingiu.“

„Po ministerijos nuėjau į „Vilniaus Vingį“ – tuomet ten buvo įdarbinta 3 tūkst. žmonių, o darbo užteko vos tūkstančiui. Ant gamyklos pečių gulė 15 mln. litų skolų kupra, o kapitalas tesiekė 5 mln. litų. Niekas kreditų neduoda, rinkos numirusios, nes pardavimai buvo orientuoti į Rusijos rinką. Reikėjo atsistoti ant kojų ir mums pavyko – tapome didžiausiais savo produkto Europoje gamintojais“, – apie kitą savo gyvenimo etapą, nuvedusį jį į „Vilniaus Vingį“, yra pasakojęs V. Šleinota.

Jis niekada nesutiko su teiginiu, kad jam vadovaujant „Vilniaus Vingis“ bankrutavo:

„Gamykla nebankrutavo, tik sąmoningai nutraukė savo veiklą, nes šis produktas absoliučiai dingo iš rinkos. Juk kineskopinių televizorių neliko taip pat, kaip neliko spausdinimo mašinėlių, kitų produktų“, – esminę „Vilnius Vingio“ veiklos sustabdymo priežastį yra įvardijęs verslininkas.

::alfa::Mirė nepriklausomos Lietuvos verslo legenda, buvęs „Lietkabelio“, „Vilniaus Vingio“ vadovas Vaclovas Šleinota