Steponas Vytautas Brazdeikis (94), Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos rezidentas, monsinjoras.
Eidamas 95-uosius savo gyvenimo metus mirė Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos (Telšių katedros) rezidentas, monsinjoras Steponas Vytautas Brazdeikis, pranešama Telšių vyskupijos „Facebook“ paskyroje.
Velionis buvo gimęs 1930 m. gruodžio mėn. 27 d. Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Sedos rajone, valstiečių šeimoje. 1938 m. pradėjo lankyti Žemaičių Kalvarijos pradžios mokyklą, ją baigęs mokslus tęsė Sedos vidurinėje mokykloje. 1951 m. įstojo į Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją, kurią baigė 1956 m. birželio 11 dieną.
Dar tebestudijuojant seminarijoje, vyskupas Julijonas Steponavičius seminaristą S. V. Brazdeikį 1955 m. gruodžio mėn. 18 d. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje pašventino kunigu.
Nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki mirties – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas emeritas, Telšių šv. Antano Paduviečio katedros rezidentas, seminaristų nuodėmklausys.
Taip pat buvo ilgametis Telšių vyskupijos Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys, užėmė įvairias pareigas bažnytiniame Tribunole bei Dievo Tarno vyskupo V. Borisevičiaus beatifikacijos bylos Tribunole, ilgus metus buvo Telšių šv. Antano Paduviečio parapijoje (Telšių Katedroje) veikiančių Marijos legionų prezidiumų Dvasios vadu.
1983 m. kunigas S. V. Brazdeikis apgynė disertacija tema „Aggiornamento II Vatikano susirinkimo šviesoje“ ir jam buvo suteiktas teologijos licenciato mokslinis laipsnis. Šį darbą Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo ir dvasininkui suteikė daktaro mokslinį laipsnį. 1995 m. jam taip pat suteiktas docento vardas. Šį uolų ir Bažnyčiai atsidavusį kunigą 1990 m. šv. popiežius Jonas Paulius II paskyrė savo kapelionu – monsinjoru.
Monsinjoras S. V. Brazdeikis savo gyvenimo moto visada laikė dvasines vertybes. Straipsnyje, atspausdintame Lietuvių katalikų mokslo akademijos Suvažiavimo darbuose 2003 m., jis rašė: „Ilgainiui keitėsi žmonių požiūris į daugelį dalykų, bet yra vertybių, kurios niekada nepraranda savo vertės. Tai – dvasinės vertybės. Visais laikais reikės žmonių, kurie jomis gyvens, reikės žmonių, rodančių kelią į tų vertybių šaltinį – Dievą“.