Steponas Gečas (81), žinomas žurnalistas, istorikas.

Skaudi žinia sukrėtė žurnalistų ir istorikų bendruomenę – mirė žinomas žurnalistas, istorikas Steponas Gečas. Jo gyvenimo kelias, trukęs 81-erius metus, baigėsi spalio 8-ąją, Panemunės socialinės globos namuose, po ilgos ir sunkios kovos su liga.

Skaudžią žinią apie netektį socialiniuose tinkluose trečiadienio vakarą pranešė Vidas Mačiulis.

„Amžinąjį atilsį.

Žurnalistas, istorikas Steponas Gečas (1944 05 15) – 2025 10 08).

Atsisveikinimas su velioniu „Liūdingos“ šarvojimo salėje {Vytauto pr. 44A} ketvirtadienį nuo 9 val. iki 17 val., penktadienį nuo 10 val. iki 13 val. Urna bus išlydėta į Romainių II kapines.

Šiandien, spalio 8-tosios vidurdienį Panemunės socialinės globos namuose baigėsi ilgas, prasmingas, bet labai sunkus Vilniaus universiteto auklėtinio, žurnalisto ir istoriko, buvusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, humanitarinių mokslo daktaro Stepono Gečo gyvenimo kelias.

Skaudžios netekties valandą nuoširdi užuojauta velionio seseriai Zitai, broliui Petrui bei jų šeimų nariams, giminėms ir artimiesiems, buvusiai Stepono kolegei ir globėjai vilnietei Ernestinai Pauliukatei.

Prieš septynerius su puse metų, 2018-ųjų pavasarį vienas po kito mūsų kolegą ištiko du insultai, atėmę ne tik galimybę vaikščioti, bet ir kalbėti. Tik vieną žodį MES (kauniečių žurnalistikos senjorų klubo vardas) jis galėjo kartoti ir kartoti, pamatęs palaton atėjusius buvusius bendražygius.

Steponas viską suprato ir vertino, vartė laikraščius ir žurnalus, žiūrėjo televizijos laidas. Tokio tvirto žmogaus – ąžuolo anksčiau niekada neteko sutikti, matyti ir stebėtis. Stepono globėja vilnietė Ernestina, lyg nujausdama amžinąjį ligonio išėjimą, vasarą vėl sugebėjo nuvežti tenai, kur jis dirbo, kūrė, svajojo. Ir paliko Steponas Gečas ryškų savo darbų pėdsaką ne tik Kauno, bet ir Lietuvos gyvenimo istorijoje. Ypač Sąjūdžio persitvarkymo metais ir atkurus laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Viename savo eilėraščių 1994 metais jis rašė: ,,Ar mes tik esame, ar buvom jau?“ Buvai tu, Steponai, ir šiandien esi mūsų, žurnalistų, muziejininkų ir esi visų tave pažinojusių širdyse. Mirtis negali išskirti, kol yra gyva mūsų atmintis...“ – rašė V. Mačiulis.