Stasė Lygutaitė-Bucevičienė (86 metų) poetė, ilgametė mokytoja

2023 m. birželio 1 d. , eidama 87-uosius metus, mirė poetė Stasė Lygutaitė-Bucevičienė.

Poetė gimė 1936 m. birželio 15 d. Lenkimuose, Skuodo rajone. 1955 m. baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą. Ilgus metus dirbo Skuodo rajoninio laikraščio ir žurnalo „Buitis“ redakcijose, daug jėgų atidavė mokytojaudama Šačių, Skuodo ir Vaičaičių vidurinėse mokyklose. Nuo 1976 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, aktyviai dalyvavo asociacijos visuomeninėje veikloje – buvo Literatūros fondo valdybos sekretorė, Rašytojų klubo tarybos narė.

Eilėraščius rašyti pradėjo dar besimokydama vidurinėje mokykloje, pirmoji jos publikacija spaudoje pasirodė 1957 m. Nuo to laiko išleido šešiolika poezijos knygų: „Žalios žolės žaidimai“ (1971), „Žiburys tamsoj žibėjo“ (1975), „Lengva saulė migloj“ (1979), „Medis raudonom uogom“ (1983), „Danguje kaštonas žydi“ (1985), „Amžinoji žolynų šviesa“ (1988), „Rožė viduržiemio naktį“ (1991), „Vakaro nendrė“ (1996), „Visada rudenį“ (2001), „Iš buvusio dangaus“ (2003), „Amžinas esi, kol gyveni“ (2006), „Seniai, bet dabar“ (2010), „Debesys žiemos danguj“ (2012), „Tykiai praskrido“ (2014), „Laikas nekaltas yra“ (2018), „Dulkė saulės spinduly“ (2022); knygelė vaikams „Augo žvirbliai kamine“ (1992). Kūryba spausdinta „Varpų“, „Poezijos pavasario“ almanachuose, eilėraščių rinkiniuose.

Dievai lyg piemenys kūreno laužą,

Pabaigę tverti žemišką rugsėjį.

Erškėčio krūmas, visas pasišiaušęs,

Su neviltim ir vėjais galynėjos.

Bet apmirė staiga nuščiuvęs laukas,

Nuo tos tylos suskilo molis skardy.

Poetas ėjo, niekieno nelauktas,

Vytelę rankoj sukdamas it kardą.

Dievai pašoko, plėnis nusipurtė,

Poetui prie ugnies užleido vietą.

Erškėčio krūmas tartumei užburtas

Iš naujo puolė ošti ir žydėti.

Pragydo paukštis, niekur negirdėtas,

O virš eglyno išsisklaidė ūkas.

Palaimino rudens dievus poetas,

Palaiminęs į Žemaičius pasuko.

S. Lygutaitė-BucevičienėPalaimintas rugsėjis