Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2023 GRUODŽIO 4 D. | Nekrologas.lt
Saulius Pečeliūnas
1956 SAUSIO 19 D. - 2023 GRUODŽIO 2 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Saulius Pečeliūnas (67 metų) politikas, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras

Eidamas 68-uosius metus 2023 m. gruodžio 2 d. , mirė Saulius Pečeliūnas Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.

Aktyvų Lietuvos Sąjūdžio narį, Kovo 11-osios akto signatarą bičiuliai ir buvę politiniai bendražygiai prisimena kaip žmogų, kuriam visą gyvenimą rūpėjo Lietuva, ypač – jos saugumas ir gynyba.

S. Pečeliūnas politinėje veikloje pradėjo dalyvauti 1980-aisiais, bendradarbiavo leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. 1988–1990 m. S. Pečeliūnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas į Atkuriamąjį Seimą ir trijų vėlesnių kadencijų Seimus. 1989–2001 m. S. Pečeliūnas buvo Lietuvos demokratų partijos narys ir pirmininkas, vėliau – Tėvynės sąjungos narys.

„Pirmas reikalas buvo valstybės atkūrimas“, – ir šiandien itin aktualūs kadaise ištarti S. Pečeliūno žodžiai.

„Pats kilęs iš disidentinės aplinkos, žymaus pasipriešinimo kovotojo Povilo Pečeliūno sūnėnas. Jis atėjo į politiką, į Sąjūdžio politiką ir į Aukščiausiąją Tarybą su tuo tvirtu labai užtaisu už Lietuvos laisvę ir niekada nesusvyravo“, – kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Buvusi politinė bendražygė, signatarė Rasa Juknevičienė prisimena – S. Pečeliūnui rūpėjo viskas, ypač – saugumas ir gynyba. Jis, sako, negalėjo būti be veiklos šioje srityje.

„Bet toks disidentiškas. Negailėjo ir aštraus žodžio, negailėjo ir kritikos, jeigu manė, kad to reikia. Gal nebūtinai visada sutardavom, ginčydavomės, bet iš esmės, iš principo, tai, žinoma, kad buvo bendražygis, ir man šokas šita žinia“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

S. Pečeliūnas buvo derybų su Rusija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys. Atkūrus nepriklausomybę, daug prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę, savanorių pajėgas. Savo indėlį S. Pečeliūnas paliko ir neseniai priimtoje pilietinio pasipriešinimo strategijoje.

„Tai buvo tikras Lietuvos karys“, – sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Pasak jos, S. Pečeliūnas apie būtinybę ruoštis karui kalbėjo jau tada, kai niekas to dar nenorėjo girdėti. Bet pats visada stengėsi girdėti kitus.

„Žodžio žmogus. Principo žmogus. Bet jis sugebėdavo įsiklausyti į oponento argumentus. Jis tą tikrai girdėjo. Jeigu tu jam parodai argumentą: „Sauliau, tu neteisus“, jis visada pasakydavo: „Atsiprašau. Tu teisi“. Retas būdas ir bruožas politikui“, – kalbėjo B. Valionytė.

Tai, sako ji, tikro valstybininko bruožas.

„Valstybė nėra kažkas šalia mūsų, kažkas už mūsų – tai esame mes patys“, – yra sakęs S. Pečeliūnas.