Romualdas Tupčiauskas (92 metų) skautų istorijos metraštininkas, visuomenininkas, žygeivis

2023 m. gruodžio 14-ąją mirė skautas, skautų istorijos metraštininkas visuomenininkas, rašytojas, mokslininkas, žurnalistas, žygeivis, buriuotojas, gidas, bibliotekininkas Romualdas Tupčiauskas. Jam buvo 92 metai.

Apie tai feisbuke pranešė Strateginių iniciatyvų centro vadovas, visuomenininkas Alkas Paltarokas.

„Daugeliui skautų jis buvo mokytojas ir brolis. Kartais asmenybės atspindi visą epochą, o gerus darbus užtruktų surašyti labai labai ilgai ir daug. Pasakysiu skautiškai – brolis išėjo namo. Susitiksime anapus prie laužo...“ – rašo A. Paltarokas.

„Skauto įžodį davė dar nepriklausomoje Lietuvoje, uždraudus šią organizaciją tapo žygeiviu. Jo iniciatyva buvo suorganizuota kelių šimtų lietuvių ekspediciją į Sibirą pavadinimu „tėvų ir brolių takais“, sovietmečiu tai buvo ne tik drąsus, bet ir akiplėšiškas žingsnis. Priklausė įvairiems klubams ir draugijoms: dainavo chore, žaidė tenisą ir krepšinį, priklausė esperantininkų, pypkorių klubui, buvo Vilniaus jachtklubo komandoras, rengė radijo laidas ir kt.“, – teigiama feisbuko puslapyje „Knyga „Lietuviškoji skautija 1986-2018”.

Prasidėjus atgimimui, R. Tupčiauskas įsitraukė ir į skautiškas veiklas. 1989 m. atkuriamajame skautų suvažiavime buvo paskirtas į skautų idėjos sklaidos bei komunikacijos komitetą. Šias pareigas vykdė, kol leido sveikata iki 2016 m. Jis taip pat vedė skautišką dienoraštį dalyvaudamas visuose svarbiausiuose renginiuose, neišskirdamas nei vienos organizacijos. Šio dienoraščio pagrindu 2012 m. išleido knygą „Po lelijėlės vėliava” – atgimusios Lietuvis skautų veiklos metraštį. Inicijavo ir globojo pirmosios 1991 m. išleistos knygos skautams „Skautai” leidimą. 1990 – 1993 m. skautiško laikraščio „Laužas“ redaktorius. Leidinys buvo platinamas ir išeivijoje.

1993 m. jis buvo pirmosios atgimusios Lietuvos jubiliejinės stovyklos „Lituanica 93“ stovyklos laikraščio „Stovyklaujam!“ redaktorius. 1994 – 2007m. „Skautų aidas“ redaktorius.

„Daug dėjo pastangų, kad skautai Vilniuje turėtų savo būstinę. Jo ryšių ir pastangų dėka Lietuvos skautija gavo patalpas Smetonos g. 8 Vilniuje ir naudojasi iki šiol. Tikėjo, kad baigę aktyvų skautavimą broliai ir sesės turėtų jungtis į skautų rėmėjų draugiją, todėl įkūrė Suaugusių skautų bendriją. Skautiškos minties žurnalo „Mūsų vytis” bendradarbis.