Romualdas Lankauskas (87 metų) rašytojas, dramaturgas, dailininkas, novelistas

2020 m. vasario 4 d. per kultūros pasaulį nuskriejo liūdna žinia – eidamas 88 metus po sunkios ligos mirė Lietuvos prozininkas, dramaturgas, dailininkas, rašytojas Romualdas Lankauskas.

R. Lankauskas gimė 1932 m. Klaipėdoje, baigė filologijos studijas Vilniaus universitete ir kurį laiką dirbęs įvairių kultūros leidinių redakcijose ir dalininku-dekoratoriumi galiausiai atsidėjo išimtinai kūrybiniam darbui.

Ankstyvuoju laikotarpiu parašė apsakymų knygų vaikams.

Lietuvių prozoje sukūrė glaustos novelės modelį, ją papildė miesto, inteligentijos tematika. Lietuvių prozoje sukūrė naują inteligento tipažą: jis išsilavinęs, turi savitą gyvenimo stilių ir tuo priešinamas šabloniškam bendravimui ir kolektyvizmo dvasiai.

Jo novelių rinkiniai „Klajojantis smėlis“ (1960), „Trečias šešėlis“ (1964), „Pilka šviesa“ (1968), „Šiaurės vitražai“ (1970), romanai „Vidury didelio lauko“ (1962), „Tiltas į jūrą“ (1963), „Prisiminimai po vidurnakčio“ (1977), „Užkeiktas miestas“ (1988), „Nė vienas nebuvo pagailėtas“ (1990) bei kitos knygos yra ryškūs, forma ir turiniu išsiskiriantys veikalai, turintys išliekamąją vertę.

Personažai išgyvena poetinės prigimties ir aplinkos miesčioniškumo, rutinos konfliktą. XX a. septintame dešimtmetyje lietuvių novelei pritaikė santūrią pasakojimo manierą, kompozicijos simetriją, nutylėjimus, pauzes, potekstę. Geriausių jo novelių dvigubas planas – ironiškas sovietinės tvarkos neigimas ir personažo vidinė autonomija. Sovietinės okupacijos metais kai kurie jo romanai buvo labai kritikuojami ir oficialiai pasmerkti.

Rašytojas išvertė E. Hemingvėjaus ir R. Bredberio kūrinių, paskelbė aktualios publicistikos.

R. Lankauskas taip pat buvo vienas iš abstrakčiosios tapybos pradininkų Lietuvoje, oficialiai nepripažįstamas sovietmečiu, vėliau surengęs keliolika autorinių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse.