Romualdas Granauskas (75 metų) rašytojas, „Duonos valgytojų", „Gyvenimas po klevu", kitų romanų autorius

2014 m. spalio 28 d. mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pasak kritikų „archaiškas ir modernus menininkas“ Romualdas Granauskas.

Rašytojas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. 1958 m. baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą. Dirbo statybininku, šaltkalviu, Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, radijo korespondentu, kurį laiką mokytojavo Mosėdžio vidurinėje mokykloje.

Pirmuosius apsakymus rašytojas pradėjo spausdinti 1954 m., o 1969 m. pasirodė jo debiutinė knyga „Medžių viršūnės“. Nuo 1972 m. jis atsidėjo kūrybiniam darbui.

Tarp žymiausių prozininko kūrinių – apsakymai „Duonos valgytojai" (1975), apysakos „Jaučio aukojimas" (1975 m.), „Gyvenimas po klevu" (1988 m., tais pats metais sukurtas ir LTV filmas), pjesė apie A. Vienažindį „Rožės pražydėjimas tamsoj" (1978 m., pastatyti spektakliai 1978 m. ir 2008 m.), romanai „Duburys" (2003 m., pastatytas spektaklis 2005 m., sukurtas filmas 2009 m.), „Kenotafas" (2005 m.), „Rūkas virš slėnių" (2007), „Trys vienatvės" (2011), kino scenarijai „Vasara baigiasi rudenį" (1982 m.), „Neapykantos pamokos" (1983 m.) ir kiti.

Nuo 1995 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.