Rimantas Šalna (77), istorikas, muziejininkas, publicistas ir žurnalistas.
Eidamas 78-uosius metus mirė Lietuvos istorikas, muziejininkas, publicistas, žurnalistas, ilgametis Adomo Mickevičiaus atminimo puoselėtojas Rimantas Šalna.
R. Šalna gimė 1948 metų rugpjūčio 27 dieną Ukmergėje. 1976 metais baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istorijos mokytojo specialybę. Profesinį kelią pradėjo dirbdamas mokytoju Vilniaus mokyklose, vėliau dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, dirbo Mokytojų tobulinimosi institute metodininku, Švietimo ministerijoje – vyresniuoju inspektoriumi. Taip pat aktyviai bendradarbiavo spaudoje, rašė pedagogikos ir kultūros temomis.
Didžiausią savo gyvenimo ir profesinės veiklos dalį R. Šalna paskyrė poeto Adomo Mickevičiaus asmenybės, kūrybos ir istorinės atminties tyrinėjimams. Net tris dešimtmečius – nuo 1990 iki 2020 metų – jis vadovavo Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejui Bernardinų gatvėje Vilniuje.
Jo vadovavimo laikotarpiu buvo restauruotos ir atnaujintos ilgą laiką apleistos muziejaus erdvės, įrengtos naujos ekspozicijos, lankytojams atverti gotikiniai rūsiai bei įkurta Filomatų salė. Muziejus tapo ne tik kultūros paveldo objektu, bet ir gyvu intelektualinių susitikimų centru, kuriame vyko diskusijos, knygų pristatymai, kultūros renginiai bei įvairių organizacijų susibūrimai.
2009 metais R. Šalnos iniciatyva buvo atgaivinta tarpukario Vilniaus tradicijas menanti „Literatūrinių trečiadienių“ veikla. Šie susitikimai suburdavo literatūros, istorijos ir kultūros mylėtojus diskusijoms apie Vilniaus paveldą, iškilių asmenybių veiklą bei miesto kultūrinę atmintį. R. Šalna aktyviai bendradarbiavo su Lenkijos institutu ir Lenkijos ambasada Lietuvoje, prisidėdamas prie lietuvių ir lenkų kultūrinių ryšių stiprinimo.
Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius, daktaras Andrius Vaikšnys šiltais žodžiais atsiliepė apie anapilin iškeliavusį istoriką ir pareiškė užuojautą.
"Rimantas kūrė Universiteto Adomo Mickevičiaus muziejų kaip nuolatinę Poeto paiešką. Rimantas kaupė medžiagą, rengė leidinius, viešąsias paskaitas, sukurdavo su partneriais vasarų sezonams programų ciklą tame mūsų kiemelyje.
Turistams jis spalvingai ir emocionaliai išplėtodavo pasakojimus tikromis bei įsivaizduojamomis detalėmis, sudarydamas įspūdį lyg pats būtų anais laikais tame Poeto bute lankęsis. Kartais taip ir sakydavau: „Atrodo, patikėsiu, jog ir Gražina čia gyveno“. Kai sumanė Gražinos menę. Daug metų dalinomės bendrais namais: viename posesijos pirmo aukšto sparne – muziejus, kitame, ir dar aukščiau – Universiteto žurnalistai.
Dar prieš keliolika metų kartu rūpinomės namo stogu, trinkelių kiemu, fasado remontais, ir tarpais prie arbatos Rimantas pasakodavo muziejaus buities nuotykius. Kadaise tame name pirmą muziejų buvo įsteigęs jo savininkas – leidėjas ir redaktorius Obstas, bet iš tos gražios iniciatyvos nieko nebeliko; nors bent pastatą galima vadinti ir vadiname Obsto namais.
O štai Rimantas paliko ryškų pėdsaką: Adomo muziejus yra kaip jo paliekamas kūrinys; ir veiks toliau toks, koks buvo sumanytas – atminties, susitikimų ir renginių vieta. Su graudžia gaida užjaučiu Muziejaus darbuotojas, Rimanto artimuosius. Tikiu, kad Rimanto gyvenimo istorija išliks Muziejuje", - tokiu jautriu įrašu pasidalino A. Vaišnys.
Už ilgametį darbą saugant istorinę atmintį ir stiprinant Lietuvos bei Lenkijos kultūrinius ryšius R. Šalna buvo ne kartą apdovanotas. Jam skirtas Lenkijos Aukso kryžiaus medalis (1999), Lenkijos Respublikos Senato medalis (2002), medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2013), Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžius (2016) bei Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2018).