Princas Frederikas (22), jauniausias Liuksemburgo princo Roberto sūnus.

Liuksemburgo princas Robertas paskelbė, kad būdamas 22 metų mirė jo jauniausias sūnus princas Frederikas. Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio Henri pusbrolis atskleidė, kad jaunas vaikinas mirė kovo 1 d., po ilgos kovos su reta, genetine POLG mitochondrine liga. Jaunuolio širdis sustojo jam būnant Paryžiuje.

Aiškinama, kad POLG liga yra retas genetinis sutrikimas, kuris atima iš organizmo ląstelių energiją, savo ruožtu sukelia progresuojančią daugelio organų disfunkciją ir nepakankamumą.

Dėl ligos progresavimo gali sutrikti smegenų, kepenų, žarnyno, raumenų veikla, taip pat ir rijimo funkcija.

Princas Frederikas su šia liga gimė. Tačiau oficiali diagnozė buvo nustatyta daug vėliau, sulaukus 14 metų, kai simptomai paaštrėjo.

Jaudinančiame įraše, kuriuo pasidalijo 69-erių princas Robertas ir jo 64-erių žmona, princesė Julie, rašoma apie širdį draskančius paskutinius sūnaus gyvenimo momentus. Čia kalbama apie jo atsisveikinimą su tėvais, 29-erių seserimi, princese Charlotte ir 27-erių broliu, princu Alexandre’u.

„Skaudančia širdimi mudu su žmona norime jus informuoti apie mūsų sūnaus, POLG fondo įkūrėjo ir kūrybos direktoriaus Frederiko mirtį“, – rašoma pranešime.

Skelbiama, kad su šeima princas atsisveikino vasario pabaigoje, kai oficialios Retų ligų dienos metu jis įsipareigojo prisidėti prie informuotumo apie retas ligas didinimo ir retų ligų tyrimų skatinimo.

„Praėjusį penktadienį, vasario 28-ąją, „Retų ligų dieną“, mūsų mylimas sūnus pakvietė mus į savo kambarį paskutinį kartą su juo pasikalbėti, – rašė Robertas. - Frederikas rado jėgų ir drąsos atsisveikinti su kiekvienu iš mūsų paeiliui – su broliu Aleksandru, seserimi Charlotte, manimi, trimis pusbroliais Charly’iu, Louisu ir Donallu, svainiu Mansour ir galiausiai su teta Charlotte bei dėde Marku.

Jis išsakė viską, kas buvo jo širdyje savo nuostabiai mamai, kuri nuo jo nesitraukė 15 metų. Kiekvieną iš mūsų apdovanojęs atsisveikinimu, – vieniems maloniu, kitiems išmintingu, dar kitiems pamokančiu, – Frederiko mus paliko. Net paskutinėmis gyvenimo akimirkomis savo humoru jis sugebėjo mus prajuokinti, nudžiuginti“.

Nepaisant POLG, Frederikas aktyviai gyveno ir, be kita ko, tapo žinomas dėl kovos su liga. Jis įkūrė POLG fondą, siekdamas padėti kitiems ir didinti informuotumą apie retąsias ligas. Pats princas pasakojo apie savo būklę, dalijosi nuotraukomis, keliavo ir daug laiko praleido su šeima.

Frederikas buvo ypač prisirišęs prie savo šuns, kuris jį lydėjo net tada, kai princas buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio.

Žinoma, kad paskutinis Frederiko klausimas buvo: „Tėve, ar tu manimi didžiuojiesi?"

„Jis vos galėjo kalbėti kelias dienas, todėl šių žodžių aiškumas stebino tiek pat, kiek akimirkos svarba. Atsakymas buvo labai paprastas, ir jis tai girdėjo daug kartų anksčiau. Tačiau tą akimirką jam prireikė patvirtinimo: per savo trumpą ir nuostabų gyvenimą padarė viską, ką galėjo, o dabar pagaliau gali judėti toliau", – dalijosi Robertas.