Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2023 SPALIO 31 D. | Nekrologas.lt
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė
1923 RUGPJŪČIO 26 D. - 2023 SPALIO 30 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė (100 metų) gydytoja, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona

Pirmadienio naktį, eidama 101-uosius metus, JAV mirė gydytoja, JAV lietuvių veikėja, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto.

Šių metų rugpjūtį N. Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto atšventė 100-ąjį jubiliejų.

N. Bražėnaitė gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje, Lietuvoje baigė mokyklą, studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. 1943-aisiais pasitraukė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovyklose. Vėliau persikėlė į Austriją, kur baigė mediciną.

J. Lukša ir N. Bražėnaitė susipažino Paryžiuje 1948 m., kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. 1950 m. liepos 23 d. juos sutuokė prelatas Mykolas Krupavičius.

Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.

J. Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.