Marcelis Ophulsas (97), aktorius ir režisierius, „Oskaro“ laureatas.

Sulaukęs garbaus 97 metų amžiaus, gegužės 24 d. mirė vokiečių ir prancūzų kilmės aktorius ir režisierius, „Oskaro“ laureatas Marcelis Ophülsas.

Jis gimė 1927 m. lapkričio 1 d. Frankfurte Hildegard Wall ir režisieriaus Maxo Ophülso šeimoje. Šeima paliko Vokietiją 1933 m., nacių partijai atėjus į valdžią, ir apsigyveno Paryžiuje.

Vokietijai 1940 m. gegužę įsiveržus į Prancūziją, Ophülso šeima buvo priversta bėgti į Viši zoną, iš ten išvyko į Jungtines Valstijas. Marcelis lankė Holivudo vidurinę mokyklą, o vėliau – Occidental koledžą Los Andžele.

1946 m. M. Ophülsas tarnavo JAV armijos teatro dalinyje Japonijoje, vėliau studijavo Kalifornijos universitete Berklyje.

Šeimai 1950 m. grįžus į Paryžių, Marcelis tapo Julien Duvivier ir Anatole Litvak asistentu ir dirbo prie Johno Hustono filmų „Mulen Ružas“ (1952) ir „Lola Montez“ (1955). François Truffaut dėka M. Ophülsas gavo galimybę režisuoti vieną iš filmo „Meilė dvidešimties“ (1962 m.) epizodų. Po to sekė komercinis hitas „Bananų žievelė“ (1964 m.) – detektyvinis filmas, kuriame vaidino Jeanne Moreau ir Jean-Paul Belmondo.

Kaip aktorius, M. Ophülsass vaidino filmuose „Lola Montez“, „Egon Schiele – Ekstazė ir bausmė“, „Festivaliai“, „Laisvės varpas“ ir „Gražioji pamišusi žydė“.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje aktorius pradėjo kurti dokumentinius filmus CBS ir ABC. Jo pilnametražis dokumentinis filmas „Viešbutis „Terminus“: Klauso Barbės gyvenimas ir laikai“ (1988) pelnė „Oskaro“ apdovanojimą.