Krzysztofas Matuszewskis (65), lenkų teatro ir kino aktorius.

Sulaukęs 65 metų, liepos 29 d. mirė lenkų teatro ir kino aktorius Krzysztofas Matuszewskis. Daugelį metų jis buvo vienas iškiliausių Gdansko Wybrzeże teatro aktorių, formavusių jo istoriją nuo 1983 m.

„Labai tavęs ilgėsimės, Matuchai“, – antradienį, liepos 29 d., atsisveikindamas su iškiliu menininku sakė gedintis teatro kolektyvas.

Asmeniniame ir profesiniame gyvenime artimiems draugams žinomas kaip „Matucha“ ir „Matuszka“, K.Matuszewskis buvo charakterinis aktorius, pasižymintis skvarbiu žvilgsniu ir kerinčia charizma. Jis užpildė sceną ir tuo pačiu metu puikiai įsiliejo į ansamblį. Grzegorzo Wiśniewskio režisuotoje „Fedroje“ kartu su Katarzyna Figura jis vaidino Enoną – neužgoždamas pagrindinės veikėjos ir to meto Wybrzeże teatro žvaigždės, tačiau nepaprastai įsimintinas.

Aktorius taip pat nepaprastai suvaidino vieną iškiliausių lenkų rašytojų Jarosławą Iwaszkiewiczių Kubos Kowalskio režisuotoje pjesėje „Jarosławo intymus gyvenimas“ – jausmingoje istorijoje apie meilę visu jos, gražiausiu ir skausmingiausiu matmeniu: nuo įkyrios aistros ir audringų išsiskyrimų, per pavydo ir atstūmimo pragarą, iki didingų jausmų, nuoširdžiausios empatijos ir rūpesčio ligos metu.

K. Matuszewskis taip pat vaidino filmuose ir televizijos serialuose „Temidė“, „Šūviai auštant“, „Skerdynės“, „Neapykantos šešėlyje“, „Sielvarte ir džiaugsme“, „Apie tuos, kurie nieko nevogė“, „Pokalbiai apie meilę“, „Juodasis ketvirtadienis“, „Tau ugnies“, „Laimės spalva“, „Torpedos šauksmas“, „Stebuklingas medis“, „Lūžio taškas“, „L“ reiškia meilę“, „Kamerdineris“, „Stodnevka“, „Melagis“ ir kt.

Liepos 29 d., Wybrzeże teatro komanda, pranešusi apie iškilaus aktoriaus mirtį, rašė:

„Gavome labai liūdną žinią. Mirė mūsų brangus draugas, vienas iškiliausių Wybrzeże teatro aktorių Krzysztofas Matuszewskis.

Jis buvo vienas seniausių Wybrzeże teatro komandos aktorių, su mūsų teatru susijęs visą gyvenimą nuo 1983 m. Į Gdanską jis atvyko po studijų Krokuvos valstybinėje dramos mokykloje. Pokalbių metu jis dažnai prisimindavo savo gimtąjį miestą Čeladzę. Be vaidybos, jis mėgo dailidės amatą, plaukiojimą ir važinėjimą dviračiu. Jis buvo vienintelis aktyvus kerlingo žaidėjas mūsų teatre, dažnai keliaudavo į kerlingo varžybas, apie kurias vėliau mielai pasakodavo.

Jis beveik visada šypsojosi, linksmai bendravo su kitais, visada norėjo kalbėtis ir stresines situacijas numalšino trumpu pokštu. Jis noriai aptarinėjo kitų problemas, savąsias slėpė po linksmu charakteriu, teikė paramą ir ne tik scenoje buvo tėvas ir senelis jaunesniems kolegoms. Apie savo vaikus ir anūkus jis kalbėdavo švelniai ir rūpestingai.

Labai vertinamas žinomų režisierių, jis dažnai pasirodydavo Jano Klatos, Ewelinos Marciniak, Radeko Stępieńo, Adamo Orzechowskio ir daugelio kitų spektakliuose. (...)

Labai tavęs ilgėsimės, Matucha.

Reiškiame gilią užuojautą Matuchos šeimai ir artimiesiems“.