Čia Jūs galite atsiųsti savo parašytą nekrologą publikavimui portale Nekrologas.lt
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas norint išspręsti problemas, susijusias su Jūsų siunčiama informacija. Jo nenurodžius, negalėsime garantuoti Jūsų nekrologo publikavimo mūsų portale.
Pridėti iliustraciją (max 6)
Necenzūriniai, neapykantą kurstantys ir panašūs tekstai nebus publikuojami.
Privaloma nurodyti: velionio vardą, pavardę, gimimo datą (bent metus) ir pilną mirties datą.
SIŲSTI NEKROLOGĄ

IŠVALYTI ŠIĄ FORMĄ
Pasirinkite žvakutę (5 € / 12 mėn.)
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas
25 €
Jūsų e-pašto adresas bus naudojamas tik Jūsų identifikavimui tinklapyje Nekrologas.lt, jį privaloma nurodyti
Pridėti iliustraciją (neprivaloma)
0
Fotografija nepasirinkta
Supratau, kad įvedus necenzūrinį, neapykantą kurstantį tekstą, jis bus pašalintas iš tinklapio, o sumokėtas mokestis nebus grąžinamas


2024 SAUSIO 11 D. | Nekrologas.lt
Jurijus Solominas
1935 BIRŽELIO 18 D. - 2024 SAUSIO 11 D.
UŽDEGTI ŽVAKUTĘ
PAREIKŠTI UŽUOJAUTĄ

Jurijus Solominas (88 metų) Rusijos aktorius, suvaidinęs Akiros Kurosawa filme „Dersu Uzala“

2024 m. sausio 11 d. Maskvoje mirė garsus rusų aktorius, Mažojo teatro direktorius Jurijus Solominas. Jam buvo 88 metai. Nuo lapkričio pradžios jis gulėjo ligoninėje po insulto, o sausio 10 d. buvo paleistas namo.

J.Solomino anūkė žiniasklaidai sakė, kad jis mirė „tyliai miegodamas“. Šalia buvo ir jo dukra.

J. Solominas gimė 1935 m. birželio 18 d. Čitoje. 1957 m., baigęs M.S. Ščepkino Aukštąją teatro mokyklą buvo priimtas į Mažojo teatro trupę.

J. Solominas, sovietiniais laikais kine sukūręs daug įsimintinų vaidmenų, 36 metus vadovavo Mažajam teatrui, kurio scenoje vaidino nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos.

Teatre jis suvaidino apie 50 vaidmenų, nusifilmavo daugiau nei 50 filmų. Tarp geriausių jo filmų darbų: Pavelas Kolcovas („Jo Ekscelencijos adjutantas“, 1969 m.), Teleginas („Vaikštant kankinantis“, 1977 m.), Vladimiras Arsenjevas („Dersu Uzala“, 1975 m.), Majoras Zvyagincevas („Blokada“, 1975 m. 1978), Smuklininkas ir Heinrichas Eizenšteinas (televizijos filmai „Paprastas stebuklas“ ir „Šikšnosparnis“, abu 1979 m.), Vladimiras Aleksandrovičius („Šviesa lange“, 1980), Daktaras Gradovas („Maskvos saga“, 2004).

Jis, kaip ir daugelis jo kino filmų herojų, visada palaikė valdžią – nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai net spėjo tapti kultūros ministru, iki pat šių dienų, kai Rusija pradėjo plataus masto karą su Ukraina.