Julijonas Jonas Kaladė (92) vienas iš teorinės fizikos pradininkų Lietuvoje.

Mirė fizikas, ilgametis Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius dr. Julijonas Jonas Kaladė. Talentingas mokslininkas ir pedagogas paliko gilų pėdsaką Vilniaus universiteto bendruomenėje, skelbia Fizikos fakultetas.

Kolegos mokslininkai prisimena, kad profesorius Julijonas Jonas Kaladė – vienas iš pokario fizikų-teoretikų, kurie, vadovaujami profesoriaus Adolfo Jucio, vystė tiek mokslinius tyrimus, tiek ir studijas VU Teorinės fizikos katedroje. Jam, vienam iš teorinės veiklos pradininkų, teko domėtis ir dirbti įvairiose mokslo kryptyse, tokiose kaip branduolio fizika, vystant atomo teoriją, taip pat ir nagrinėti taikomosios fizikos klausimus, sprendžiant elektrografijos problemas.

Kartu su mokslinių problemų sprendimais jis dėstė įvairias teorinės fizikos disciplinas, tokias kaip statistinė fizika, fizikinė kinetika, kvantinė eletrodinamika, matematinis modeliavimas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Fizikos fakultete buvo peržiūrimos studijų programos, profesoriaus iniciatyva parengtos ir patvirtintos dvi tuo metu naujos studijų programos: kompiuterinė fizika bei modernių technologijų fizika ir vadyba (dabar aukštųjų technologijų fizika ir verslas).

Prof. Julijonas Jonas Kaladė gimė 1933 m. spalio 20 d. Eičionyse (Kupiškio raj.). 1959 m. baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą. 1963 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie uždaviniai teoriškai tiriant branduolį“. 1963 m. pradėjo dirbti Teorinės fizikos katedroje asistentu. Docentas (1967 m.), profesorius (1991 m.), ilgametis Studentų mokslinės draugijos vadovas, VU Teorinės fizikos katedroje dirbo iki 2006 m.

Svarbiausios profesoriaus mokslinių tyrimų sritys: krūvio pernašos elektrografiniuose sluoksniuose teorija, šių sluoksnių krūvininkų judrumo ir gyvavimo trukmių nustatymo metodika, klasikinė, kvantinė elektrodinamika (kvantinių šuolių teorijos pagrindimas), termodinamika (atominių sistemų didelio slėgio sąlygomis būsenos lygčių nagrinėjimas, jų atomų energinio spektro tyrimas). Mokslininkas rado elektronų kvantinių šuolių operatoriaus reliatyvistines pataisas, paaiškinusias atomų draustinių šuolių prigimtį. Sudarė elektrografinių sluoksnių krūvininkų pernašos charakteristikų nustatymo teorinį modelį.

Parašė knygas: „Termodinamika ir statistinė fizika“ (su kitais, 1982), mokomųjų priemonių „Lauko teorijos principai ir kvantinė elektrodinamika“ (1987), „Kvantinė statistika“ (1991), „Matematinis modeliavimas ir sinergetikos pagrindai“ (su L. Valkūnu, 2009), „Krūvininkų pernašos sluoksninėse sistemose modeliai“ (su Robertu Maldžiumi, 2011). Rašė straipsnius Visuotinei lietuvių enciklopedijai.

Atsisveikinimas vyks laidojimo namuose „Rekviem“, Jonavos g. 41A, Kaune, gruodžio 13 d. nuo 15 iki 21, ir gruodžio 14 d. nuo 9 iki 12 val.