Jayantas Narlikaras (86), astrofizikas, Hoyle'o-Narlikar'o teorijos autorius.

Eidamas 87 metus, gegužės 20 d. mirė astrofizikas, Hoyle'o-Narlikar'o teorijos autorius Jayantas Narlikaras.

Jis gimė 1938 m. liepos 19 d. Kolhapure (Indija). J. Narlikaras įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį Banaraso hinduistų universitete. Vėliau jis studijavo Fitzwilliam House, įsikūrusiame Kembridžo universitete Anglijoje, kur įgijo matematikos bakalauro laipsnį ir vyresniojo Wranglerio vardą (aukščiausias intelektualinis pasiekimas, kokį tik galima pasiekti Jungtinėje Karalystėje).

1960 m. J. Narlikaras laimėjo Tysono medalį astronomijos srityje. Studijuodamas doktorantūroje Kembridže, jis 1962 m. laimėjo Smitho premiją. 1963 m., vadovaujamas Fredo Hoyle'o, jis įgijo daktaro laipsnį ir dirbo King's koledže Kembridže, o 1964 m. įgijo astronomijos ir astrofizikos magistro laipsnį.

1966 m. F. Hoyle'as Kembridže įkūrė Teorinės astronomijos institutą, o J. Narlikaras tapo vienu iš instituto steigėjų.

J. Narlikaras buvo stacionarios kosmologijos šalininkas. Kartu su seru F. Hoyle'u jis sukūrė konforminę gravitacijos teoriją, plačiai žinomą kaip Hoyle'o-Narlikar'o teorija. Ši teorija apjungia Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją ir Macho principą. Daroma prielaida, kad dalelės inercinė masė yra visų kitų dalelių masės, padaugintos iš sąveikos konstantos, kuri yra kosminės epochos funkcija, funkcija. Kosmologijoje, paremtoje šia teorija, gravitacinė konstanta G griežtai mažėja laikui bėgant.

J. Narlikaras visame pasaulyje žinomas dėl savo darbų kosmologijos srityje, ypač dėl alternatyvaus populiariajam Didžiojo sprogimo modeliui palaikymo.

J. Narlikaras buvo vienas iš tyrėjų, tyrinėjusių mikroorganizmus iš stratosferos oro mėginių, paimtų 41 km aukštyje. Tokie tyrimai turi milžinišką reikšmę besikuriančiai astrobiologijos sričiai ir, be to, suteikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė.