Janina Snukiškytė (87), partizano Antano Kraujelio-Pabaisos, Siaubūno žmona.
Sausio 13 d. mirė partizano Antano Kraujelio-Pabaisos, Siaubūno žmona Janina Snukiškytė.
Liūdna žinia socialiame tinkle pasidalijo Utenos kraštotyros muziejus.
J. Snukiškytė penktadienį bus laidojama Utenos senosiose kapinėse.
J. Snukiškytė gimė 1938 m. liepos 30 d. Papiškių kaime (Utenos r.). Augo penkių vaikų šeimoje. Kai motina mirė, mergaitei buvo dveji metai. Praėjus metams, tėvas parsivedė pamotę, kuri augino vaikus. Baigusi Kvyklių pradinę mokyklą, Janina toliau mokytis negalėjo, nes nebuvo sąlygų.
Sulaukusi 12 metų mergaitė buvo išvežta į Kauną tarnauti pamotės sesers dukros Nijolės Linkevičienės šeimoje. Čia ji prižiūrėjo Linkevičių dukrytę Ritutę.
Penkerius metus Janina nebuvo grįžusi į gimtinę. Tėvas su pamote aplankė ją tik vieną kartą.
1955 m. šeimininkai Janinai davė pinigų, ir ji grįžo namo. Drauge su seseria lankė gimines. Skudutiškio bažnyčioje susitiko tėvo seserį Zofiją Petronienę, kuri gyveno Antaninavos kaime. Vėliau ji apsilankė pas tėvą ir pasakė, kad Janina galėtų pasilikti pas ją.
Gyvendama pas tetą, mergina susipažino su Antanu Kraujeliu. Kartą jaunuoliai pasikalbėjo ir sutarė susitikti vakare. Teta merginai pasakė, kad Antanas dirba pieninėje ir kad ji nieko žmonėms nepasakotų apie tai, kad jis čia lankosi. Partizanas Janinai pasakė, kad jo tėvai išvežti į Sibirą. Čia, pas Janinos tetą, jis slapstosi jau metus. Teta neprieštaravo, kad Janina bendrautų su Antanu. Bendraujant užsimezgė artimesni santykiai.
Kartą Antanas pakvietė Janiną į mišką. Jis jau buvo sutaręs su kunigu, kuris juos paklupdė, peržegnojo ir sutuokė.
Kai pora laukėsi mažylio, Antanas pranešė tą žinią tetai Zofijai. Teta nutarė gelbėti dukterėčią ir vaizdavo, kad ji pati yra nėščia, vaikščiojo prie pilvo prisirišusi pagalvėlę. Vaikelis gimė namuose. Kai viskas buvo sutvarkyta, pakviesta į namus medicinos seselė parašė, kad kūdikį pagimdė Z. Petronienė.
Vis dėlto pasklido kalbos, pradėjo lankytis saugumiečiai, reikėjo keisti gyvenamąją vietą.
Antanas pasitarė su žmonos sesers Onos vyru Antanu Pinkevičiumi, kuris sutiko jį priglausti.
Antanas Pinkevičius – buvęs partizanų ryšininkas, kalėjęs už antitarybinę veiklą. Jis nupirko seną klojimą, kurį, kaip ir savo pirtį, išardė ir medieną sunaudojo statant namelį Papiškiuose. Antanas Kraujelis padėjo jam statyti trobą ir po krosnimi įsirengė slėptuvę. Abu Antanai gerai sutarė, darniai dirbo. Šeima persikėlė čia gyventi. Sūnus Antanas liko pas tetą Zofiją.
Gyvenimas Antanui slapstantis buvo sudėtingas. Saugumiečiai jau sukiojosi aplink. 1964 m. Kūčių vakarą buvo krata, bet tąsyk Antano saugumiečiai nesurado.
1965 m. kovo 17 d. partizano Antano Kraujelio slėptuvė buvo surasta. Antanas, supratęs, kad pasprukti nepavyks, nusišovė. Janiną tą pačią dieną areštavo.
1965 m. rugsėjo 3 d. įvyko Janinos Snukiškytės teismas. Jai skirta bausmė – ketveri metai Panevėžio kalėjime.
Sūnus Petronio pavarde buvo apgyvendintas Vilniaus vaikų namuose.
Iš kalėjimo 1968 m. lapkričio 10 d. išėjusiai moteriai saugumo viršininkas Sergejus Tichomirovas padėjo įsidarbinti Utenos trikotažo fabrike. Sūnų jai pavyko susigrąžinti tik per teismą. Trikotaže moteris dirbo 12 metų. Per tą laiką gavo butą. Sveikatai pablogėjus, perėjo dirbti į buitinį kombinatą. Ten dirbo apie 14 metų, vėliau dirbo įmonėje „Skalba“.
Pranešama, kad velionė pašarvota Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios parapijos salėje (Vytauto 1, Utena). Šventos Mišios aukojamos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje sausio 16 d. 8 val., laidotuvės – 12 val. Utenos senosiose kapinėse.