Ivanas Mironas (96), antisovietinio pogrindžio narys, politinis kalinys ir Norilsko sukilimo dalyvis.
Gegužės 7 d., eidamas 97-uosius metus, mirė Ivanas Mironas – kovotojas už Ukrainos laisvę, antisovietinio pogrindžio narys, politinis kalinys ir Norilsko sukilimo dalyvis.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Rachivo rajono tarybos pirmininko pavaduotojo Ivano Kopičiaus pranešimu.
„Deja, eidamas 97-uosius metus. ką tik mirė Ivanas Vasiljevičius Mironas. Tegul jo atminimas būna amžinas ir šviesus“, – rašė I. Kopičius.
Apie I. Mirono mirtį rašė ir Zakarpatės administracijos vadovas Myroslavas Biletskis.
„Jo gyvenimas – kovos ir orumo, ištikimybės tiesai ir Ukrainai pavyzdys. Jis išgyveno sunkius likimo išbandymus, likdamas nepajudinamas savo tikėjime, idėjose ir įsitikinimuose. Toks jis išliks mūsų atmintyje – išmintingas, tvirtas, nekintantis“, – pažymėjo M. Biletskis.
I, Mironas gimė 1929 m. kovo 9 d. huculų kaime Rosiškoje, Užkarpatėje. Nuo jaunystės aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės gyvenime, o baigęs mokslus Velikobyčkovskajos dešimtmetėje mokykloje, dirbo pradinės mokyklos mokytoju Černaja Tisos kaime.
1950 m., gavęs šaukimą į sovietų armiją, I. Mironas atsisakė prisiekti ištikimybę okupaciniam režimui. Jis pasinėrė į pogrindį ir prisijungė prie Ukrainos išsivadavimo judėjimo, tapo ryšininku ir palaikė ryšius su pogrindžiu. 1951 m. gegužę jis buvo suimtas. I. Mironas buvo kankinamas Užgorodo kalėjime, kur jis buvo ne kartą uždarytas vienutėje už tai, kad atsisakė bendradarbiauti tyrime.

1952 m. sausį jis buvo nuteistas 25 metams kalėti griežtojo režimo stovykloje. Ivanas kalėjo Charkove, Novosibirske, Krasnojarske ir Norilske. 1953 m. jis tapo vienu aktyviausių Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvių. Toliau – Ozerlago stovykla Irkutsko srityje, Mordovijos stovyklos. Jis buvo paleistas tik 1976 m. gegužės 22 d., po 25 metų nelaisvės.
1993 m. Ukrainos teismas pripažino jo nuosprendį nepagrįstu, o 1995 m. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas panaikino politinius nuosprendžio straipsnius. Tačiau jam liko oficialus „teistumas“ – 5 metai kalėjimo už tariamą vengimą atlikti karinę tarnybą.
2019 m. liepos 18 d. I. Mironas buvo oficialiai reabilituotas. Jis tapo pirmuoju ukrainiečiu, kurį Nacionalinė reabilitacijos komisija pripažino nekaltu pagal naująjį Ukrainos įstatymą „Dėl 1917–1991 m. komunistinio totalitarinio režimo represijų aukų reabilitacijos“.
2025 m. kovo mėn. I. Mironui buvo įteiktas „Sidabrinės žemės stiprybės“ ženklas – kaip pripažinimas už jo nepajudinamą ištikimybę laisvei, Ukrainai ir tiesai.