Irena Veisaitė (92 metų) teatrologė, literatūrologė, išrinkta Metų tolerancijos žmogumi

2020 m. gruodžio 11 d. eidama 93-iuosius metus mirė teatrologė, literatūrologė, profesorė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Irena Veisaitė. Ji sirgo koronavirusu.

Iki 1941 m. I. Veisaitė mokėsi Šolom Aleichemo gimnazijoje Kaune. Karo metais nukentėjo nuo holokausto: neteko motinos, kalėjo Kauno gete. Išgelbėta iš geto gyveno Vilniuje, Stefanijos Ladigienės šeimoje, slapstėsi svetima Treigytės pavarde. 1947 m. aukso medaliu baigė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. Studijavo lituanistiką Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, vėliau – germanistiką Maskvoje. Leningrade apgynė mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1953 iki 1997 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) dėstytoja, docentė (1965), garbės profesorė (1999).

Profesorė paskelbė straipsnių apie H. Heinę, B. Brechtą, F. Diurenmatą ir kitus užsienio rašytojus. XX a. septintajame dešimtmetyje pradėjo reikštis kaip teatro kritikė. Dalyvavo rengiant vadovėlius mokiniams, sudarė keliolika knygų. I. Veisaitė yra viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų ir vadovų, įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų valdybų bei komitetų narė (OSI, UNESCO ir kt.), LR Kultūros ministerijos Meno tarybos, „Vilnius – Europos Kultūros sostinė 2009“ Tarybos narė.

1995 m. I. Veisaitė apdovanota Ketvirtojo laipsnio Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ 2002 m. buvo nominuota Metų tolerancijos žmogumi.

2007 m. už nuopelnus Vilniaus miestui prof. I. Veisaitei įteiktas Barboros Radvilaitės medalis