Igoris Blažkovas (89), iškilus ukrainiečių dirigentas, muzikologas ir pedagogas.
Vokietijoje mirė Ukrainos liaudies artistas, iškilus ukrainiečių dirigentas, muzikologas ir pedagogas Igoris Blažkovas. Ukrainos nacionalinė filharmonija apie maestro mirtį pranešė sausio 7 d. Jam buvo 89 metai.
Filharmonijos pranešime pažymėta, kad I. Blažkovas buvo viena iš pagrindinių XX a. antrosios pusės Ukrainos muzikinio gyvenimo figūrų. Institucija pabrėžė, kad jo vardas neatsiejamai susijęs su Ukrainos nacionalinės filharmonijos ir Kyjivo kamerinio orkestro istorija, o jo indėlis į klasikinės muzikos raidą Ukrainoje yra išties istorinis.
I. Blažkovas gimė 1936 m. rugsėjo 23 d. Kyjive. 1959 m. jis baigė Kyjivo konservatorijos (dabar Ukrainos nacionalinė muzikos akademija) dirigavimo katedrą ir tais pačiais metais laimėjo diplomą nacionaliniame dirigavimo konkurse. Baigęs studijas, dirbo dirigentu Ukrainos valstybiniame simfoniniame orkestre.
Septintajame dešimtmetyje I. Blažkovas tęsė profesionalią karjerą Sankt Peterburge, kur studijavo magistrantūroje pas dirigentą Jevgenijų Mravinskį ir dirbo vietos filharmonijoje.
Dėl aktyvaus avangardinės muzikos atlikimo – Arnoldo Schoenbergo, Antono Weberno, Edgaro Varèse'o, Charleso Iveso, Valentino Silvestrovo ir kitų kūrinių – I. Blažkovas Sovietų Sąjungos kultūros ministerijos sprendimu buvo atleistas iš Sankt Peterburgo filharmonijos.
Nuo 1969 iki 1976 metų I. Blažkovas vadovavo Kyjievo kameriniam orkestrui. Jam vadovaujant, kolektyvas pelnė vieno pažangiausių savo laikų orkestrų reputaciją. Koncertų programose reguliariai skambėdavo kūriniai, pažymėti „pirmą kartą atliktas Kyjive“ arba „pirmą kartą atliktas SSRS“. Būtent tuo laikotarpiu Ukrainos publika pirmą kartą išgirdo nemažai pasaulio ir šiuolaikinės muzikos šedevrų.
Nuo 1983 m. I. Blažkovas dirigavo Ukrainos kompozitorių sąjungos kameriniam orkestrui „Perpetuum Mobile“, atlikdamas retus ir pamirštus kūrinius, ypač iš archyvinių kolekcijų, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo saugomos Kyjieve.
Nuo 1988 iki 1994 m. I. Blažkovas buvo Ukrainos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Po to, anot paties dirigento, jis buvo neteisėtai atleistas. Šie įvykiai menininkui tapo lūžio tašku: 2002 m. jis emigravo į Vokietiją ir apsigyveno Potsdame, kur gyveno iki paskutiniųjų dienų.





