Gedeminas Kiesus (45 metų) žiauriai nužudytas „Mažeikių naftos“ vadovas
2000 m. liepos 6-oji sukrėtė Lietuvą. Tądien dingo „Mažeikių naftos“ vadovas Gedeminas Kiesus (45), jo sūnus Valdas (20) ir vairuotojas Alfonas Galminas (38). Tuo metu vadintas vienu turtingiausių Lietuvos žmonių,G. Kiesus tą vakarą iš Mažeikių atvyko į Vilniaus oro uostą pasitikti Londone studijuojančio savo sūnaus.
Dar ir dabar netikima, kad milijonierių G. Kiesų „tulpiniai“ nužudė tik dėl pinigų. Tų trijų žmonių nužudymas ilgą laiką buvo apgaubtas paslapties. Sąmokslo teorijų šalininkai visą laiką svarstė klausimą: kas sumokėjo „tulpiniams“ už G. Kiesaus nužudymą?
Kai tik dingusį naftininką ir jo bendrakeleivius apie tai po kelių dienų sužinojo plačioji visuomenė, prasidėjo įvairių sąmokslo teorijų kūrimas. Viena jų – esą G. Kiesus buvęs nužudytas todėl, kad neprabiltų, kokie politikai stovėjo už „Williams'o“, kai buvo privatizuota „Mažeikių nafta“, ir kas iš jos išplovė šimtus milijonų litų.
„Mažeikių naftos“ direktoriumi G. Kiesus tapo 1995-ųjų birželį, o atsistatydino 1999-aisiais, prieš pat pasirašant sutartį su koncernu „Williams“.
G. Kiesus „Mažeikių naftoje“ pradėjo dirbti darbininku, baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą. Vėliau dirbo inžinieriumi, cecho viršininku, vyriausiuoju mechaniku, tiekimo skyriuje, paskui – generalinio direktoriaus pavaduotoju.
G. Kiesus buvo oficialiai deklaravęs, jog „Mažeikių naftoje“ jis uždirbo 676 000 litų. Tačiau spėjama, kad jo sąskaitose būta žymiai daugiau. Amerikiečiai, prieš įsigydami „Mažeikių naftą“, surinko medžiagą apie ją, apie joje klestinčią korupciją ir vagystes. Sklandė gandai, esą G. Kiesus už vagystes iš naftos įmonės galįs būti net areštuotas. Kai apie amerikiečių paruoštas pažymas sužinojo pats G. Kiesus, jis suskubo pasitraukti iš įmonės vadovo pareigų.
Kiesų bei A. Galmino pagrobime ir nužudyme dalyvavo devyni Panevėžio Tulpinių gaujos nariai: Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis, Romualdas Čeponis, Dainius Skačkauskas, Giedrius Liubartas, Egidijus Bučys, Aleksandras Lebedevas ir Ramūnas Narbutas. Kiesų automobiliui pajudėjus Mažeikių link, nuo oro uosto juos sekę nusikaltėliai apie tai pranešė bendrams, kurie, apsimetę policijos pareigūnais, turėjo sustabdyti visureigį maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Panevėžio. Kai vyriškius sustabdė pareigūnų uniformas vilkintys banditai, jie iš karto buvo surišti ir nuginkluoti. Dalis nusikaltėlių pagrobtuosius nuvežė į Panevėžio apylinkėse, Čiūrų kaime, esančią sodybą, o kiti grąžino Kiesų visureigį į Vilnių.
Kai Kiesus pagrobė ir atvežė į miško namelį, visi pagrobtieji buvo su maišais ant galvų. Pagrobėjams pradėjus kalbėti, G. Kiesus iš balso atpažino A. Vertelką ir iš karto paklausė: „Ko tau reikia? Pinigų? Aš tau jų duodu. Tik palik mus gyvus, nežudyk.“ Kai vienas smogikų pasmaugė A. Galminą, G. Kiesus mėgino išsipirkti, siūlydamas banditams milžinišką sumą – apie 0,5 milijono JAV dolerių. Bet A. Vertelka nesutiko, liepė juos nušauti. Dar kurį laiką banditai dvejojo, bet A. Vertelka nesileido į kalbas.
Liepos 7-osios rytą maždaug 9 valandą iš pradžių tėvą G. Kiesų, stovintį prie gaujos sėbrų iškastos duobės nušauna V. Baltušis, o po kelių minučių į tą pačią vietą atvestą sūnų V. Kiesų pistoleto šūviu pakerta R. Čeponis. Anot pareigūnų, jie buvo nužudyti tuo metu, kai A. Vertelką pasiekė gaujos narių žinia apie nuo Kiesų kortelių, iš bankomatų Latvijoje ir Lenkijoje išimtus pinigus – 120 tūkstančių litų.
Neatsakyta į klausimą, kodėl reikėjo nupjauti aukoms galvas, kurios nerastos iki šiol. Viena versijų – nusikaltėliai tikėjosi, kad suradus ir atkasus kūnus, bus neįmanoma atpažinti lavonų. Kaip teigiama, į plastikinius maišus sudėtas galvas į kitą vietą nuvežė ir užkasė pats A. Vertelka.
Apie šį dingimą buvo rašoma kasdien. Liepos 21-ąją, prabėgus lygiai penkiolikai dienų nuo Kiesų pagrobimo, A. Vertelka buvo sulaikytas. Policininkai apieškojo sulaikytojo kišenes ir kelioniniuose krepšiuose sudėtus rūbus. Vienoje kišenėje buvo surastas nedidelis maišelis su narkotikais. Už Už tai jam buvo skirti trys įkalinimo mėnesiai. Vėliau Aukščiausiasis Teismas jį išteisino. Buvo pripažinta, kad byloje nėra įrodymų, jog tie narkotikai buvo jo.
„Tulpinių“ nusikaltimus tyrę pareigūnai esmine priežastimi, atskleidžiant Kiesų pagrobimą ir nužudymą, vadina tai, kad su teisėsauga sutiko bendradarbiauti D. Skačkauskas. Nuo to momento jis tapo valstybės saugomu liudytoju.
Antras A. Vertelkos sulaikymas buvo galutinis.
Į spaudą nutekėjus informacijai apie egzekucijos dalyvius, kuomet pagrindiniai šalies dienraščiai išspausdino egzekucijų dalyvių nuotraukas, tai tapo mirties nuosprendžiu jauniesiems „tulpiniams“. Jais buvo nutarta atsikratyti kaip pavojingais liudytojais. E. Bučys, G. Liubartas, A. Lebedevas ir R. Narbutas buvo nušauti, išrengti nuogai ir užkasti netoli vandenvalos, Panevėžio rajone.
Neišsiaiškinta, kas iš tiesų siejo buvusį „Mažeikių naftos“ generalinį direktorių G. Kiesų ir A. Vertelką. Byloje yra „Mažeikių naftos“ darbuotojų liudijimai, kad A. Vertelka dažnai atvažiuodavo pas G. Kiesų į darbą. Ar buvo užsakovai ir kurstytojai pagrobti ir nužudyti buvusį „Mažeikių naftos“ generalinį direktorių – nenustatyta. O 100 milijonų, dingusių iš „Mažeikių naftos“ taip ir nebuvo surasti.
A. Vertelka nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tokios pat bausmės sulaukė V. Baltušis ir A. Andrušaitis.
A. Vertelka siejamas su 11, V. Baltušis – su 22 žmogžudystėmis.
Dar vienas iš egzekucijos dalyvių R. Čeponis, pasipriešinęs pasalą surengusiems „Aro“ pareigūnams buvo nušautas.